Architektūros kokybės kriterijai apibrėžti architektūros įstatyme. Jie apima urbanistinį integralumą, santykį su paveldo objektais, atitiktį darnaus vystymosi principams aplinkos pritaikomumą visiems, sprendinių ekonomiškumą, inovatyvumą, funkcionalią struktūrą, vientisa architektūrinių idėjų vientisumą ir estetiką.
„Nors aplinkos ministras patvirtino architektūros kokybės vertinimo metodiką jau prieš kurį laiką, tačiau ekspertų patirtys ir vertybinės nuostatos dažnai išsiskiria, ir ekspertinėse diskusijose šie kriterijai gali būti traktuojami labai skirtingai. Neretai pasitaiko, kad iš skirtingų ekspertų gaunami visiškai priešingi to paties klausimo vertinimai“, – problematiką paaiškina Statybų sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas architektas Mindaugas Pakalnis.
Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairės pasitelkia papildomus klausimus, kurie išryškina konkrečiai savivaldybei būdingas ar jos siekiamas urbanistinės struktūros, pastatų ir statinių architektūrinės raiškos, viešųjų erdvių dizaino ypatybes ir siektinus ar – atvirkščiai – rizikas keliančius sprendimus.
Pavyzdžiui, vertinant projektuojamo pastato santykį su kraštovaizdžiu, riziką keliantys sprendiniai, neatsižvelgiantys į teritorijos reljefą, vandens telkinius, augančius želdinius turėtų būti vertinami neigiamai. Kraštovaizdį keičiantys, tačiau bent dalį natūralių elementų išsaugantys sprendiniai vertintini neutraliai, o prielaidas gyvenimo kokybei gerinti kuriantys, natūralų kraštovaizdį tausojantys, prie jo prisitaikantys sprendiniai – teigiamai.
Neigiamai įvertinti sprendiniai, kurių projektuotojas nepagrindžia objektyviais argumentais (konteksto ypatybėmis, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, pastato funkcijos reikalavimais ir panašiai), gali būti priežastimi atmesti projektą kaip neatitinkantį architektūros kokybės reikalavimų.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad pateikti klausimai ir galimų sprendimų variantai yra tik pavyzdiniai, orientaciniai ir privalo būti tikslinami įvertinant konkretaus miesto, miestelio ar net jų dalių specifiką: kokybiniai reikalavimai Žvėrynui tikrai skirsis nuo reikalavimų Karoliniškėms, o Kėdainių senamiesčiui – nuo reikalavimų jauniesiems miestams, Elektrėnams ar Visaginui. Tad savivaldybių architektų laukia didžiulis ir atsakingas darbas, o mes, SSVA urbanistikos padalinio specialistai, esame pasiruošę prie jų prisidėti ir padėti“, – primena M. Pakalnis.
Tokia architektūrinių sprendinių vertinimo sistema skatintų savivaldybes aiškiai ir skaidriai išdėstyti architektūros kokybei keliamus reikalavimus, aptarti juos diskusijose su profesionalais regioninėse architektūros tarybose (RAT) bei su bendruomenėmis viešų pristatymų metu ir vėliau juos skaidriai ir vienodai taikyti visiems architektūriniams projektams. Kartu šie kriterijai taip pat taptų ramsčiu aptariant konkrečių projektų kokybę su bendruomenėmis ir RAT.
Atsisiųsti SSVA parengtas architektūros kokybes vertinimo gaires savivaldybėms galima čia: https://www.ssva.lt/cms/veiklos-sritys/urbanistika
