„Žvelgiant į architektūros ir dizaino tendencijas matyti, jog svarbiais aspektais kuriant projektus išlieka jų tvarumas, ilgaamžiškumas. Tačiau atsiranda ir naujų, dar nematytų „vėjų“, pavyzdžiui, erdvės turi būti ne tik funkcionalios, bet ir leidžiančios patirti, universalios. Nesvarbu, ar tai būtų darbo vieta, primenanti viešbutį, ar stadionas, tapęs mišrios paskirties pramogų centru, šiomis erdvėmis siekiama skatinti erdvių gyvybingumą ir bendruomenės kūrimąsi“, – tendencijas apžvelgia architektas.
Kaip pavyzdį, atliepiantį šias architektūros tendencijas, L.Platkowskis įvardina šiuo metu Kuršių marių širdyje, Svencelėje, kylantį „Vėjo miestelio“ projektą. Jis, anot eksperto, žymi naują architektūros ir urbanistinio dizaino etapą Lietuvoje.
„NT projektų pavyzdžių, kuriuose atsispindėtų bene visos naujausios architektūros pasaulio tendencijos – nuo tvarumo, erdvių įprasminimo iki balanso tarp darbo ir laisvalaikio užtikrinimo tiek Baltijos šalyse, tiek ir Lietuvoje nėra daug. Tad kurdami „Vėjo miestelį“ siekėme, kad jis būtų šių tendencijų priešakyje“, – sako L.Platkowskis.
„SBA grupės NT plėtros bendrovė „SBA Urban“, pirmąjį tokį pasaulyje projektą „Vėjo miestelis“ kūrė drauge su „Gensler“ komanda. Planuojama, kad statybų darbai bus užbaigti iki 2031 m. Investicijos į jau pradėtą pirmąjį statybų etapą sieks 10 mln. eurų.
Iki kitų metų gegužės Svencelėje turėtų iškilti 25 individualūs A++ klasės 53–94 m2 dviaukščiai namai. Taip pat, įvairios laisvalaikio erdvės, pavyzdžiui, teniso ir padelio aikštynai, kavinės, kaitavimo ir buriavimo vietos. Tolimesniuose „Vėjo miestelio“ projekto planuose – bendradarbystės erdvė, viešbutis, parduotuvės, SPA ir daugybė kitų komercinių bei viešų erdvių.
„Mūsų vizija ir siekiamybė yra tai, kad „Vėjo miestelis“ taptų unikalia gyvenimo erdve, sujungiančia unikalų vietos kraštovaizdį, sportą ir vėjo bendruomenės dvasią. Didžiuojamės, kad šio projekto idėjos įkūnijimu pasirūpino tokie architektūros pasaulio guru kaip „Gensler“, kurių portfelyje ir Šanchajaus bokštas Kinijoje, ir „Adobe“ būstinė Kalifornijoje, ir daugybė kitų žinomų projektų“, – teigia Arnas Bušmanas, „SBA Urban“ įmonės „Urban WIND“, vystančios „Vėjo miestelį“, vadovas.
Architektas L.Platkowskis pasakoja, kad „Vėjo miestelio“ projektas juos į Lietuvą pritraukė tuo, kad jame susijungia 70-ųjų Kalifornijos banglenčių sporto dvasia ir tradicinė lietuviška architektūra bei kraštovaizdis.
„Baltijos pajūris yra labai unikali vieta, todėl norėjosi išlaikyti natūralų gamtos grožį. Kurdami projektą daug įkvėpimo sėmėmės iš tradicinių raštų ir natūralių spalvų. Taip pat įtraukėme ir Amerikos Vakarų pakrantėms būdingų gyvybingų spalvų, nes norėjome perkelti šių pakrančių energetiką, laisvės ir geros nuotaikos jausmą. Nors derinome dvi skirtingas stilistikas, galiausiai pavyko išlaviruoti bei išgauti harmoningą ir kartu unikalų projekto dizainą“, – sako architektas.
Ne tik tvaru, bet ir patogu
Anot eksperto, dėmesys tvarumui ir žiedinei ekonomikai tampa esminiu šiuolaikinės architektūros bruožu. Tiesa, ne vieninteliu. Šiuo metu visame pasaulyje iš NT projektų taip pat tikimasi, kad jie leis gyventojams visus svarbiausius patogumus bei paslaugas pasiekti lengvai ir patogiai. Pavyzdžiui, iki norimos vietos pėsčiomis nueiti per kelias minutes.
„Dėl ateities miestų mobilumo, mažėja ir priklausomybė nuo automobilių, daugiau dėmesio skiriama viešajam transportui ir alternatyviems judėjimo sprendimams. Projektuojant „Vėjo miestelį mums pavyko įgyvendinti 20 minučių miesto koncepciją. Tai reiškia, kad visi pagrindiniai miesto objektai bus pasiekiami per daugiausiai dvidešimt minučių pėsčiomis ar dviračiu. Taip pat, kurdami projekto dizainą, pasitelkėme tvarias medžiagas, augalus. Taip siekėme išsaugoti natūralų Svencelės kraštovaizdžio grožį ir užtikrinti, jog „Vėjo miestelis“ atitiktų šiuolaikinius tvarumo standartus“, – pasakoja L.Platkowskis.
Architektas pasakoja, kad žmonės nori mėgautis įvairiomis patirtimis vienoje vietoje – nuo sporto ir darbo iki pramogų ir poilsio. Todėl ir žvelgiant į naujus NT projektus, gyvenimo ir darbo erdvės juose susilieja vis labiau, kuriamos darbo vietos namuose ir bendruomenės erdvėse.
„Todėl ir „Vėjo miestelyje“ neapsiribojome vien pasivaikščiojimo, bėgimo ir dviračių takais. Suprojektavome ir sveikatingumo paviljonus, bendradarbystės erdves, restoranus bei kavines. Šios erdvės skatins socialinį bendravimą ir leis gyventojams jaustis bendruomenės dalimi. Viskas, ko reikia pilnavertiškam gyvenimui, bus prie pat namų durų“, – sako L.Platkowskis.
Anot architekto, pagrindinis „Gensler“ užmojis buvo sukurti pamario projektą, kuris būtų ekologiškas, tvarus ir gyvas ištisus metus, o ne tik šiltuoju sezonu.
„Vėjo ir vandens mylėtojams aktyvaus laisvalaikio sezonas pajūryje trunka tik apie tris-keturis mėnesius, užkietėjusiems entuziastams – galbūt šešis. Mes norėjome sukurti ne tiesiog dar vieną pajūrio namų vasarai kompleksą, o gyvą miestą, kuriame žmonės norėtų gyventi ištisus metus, o ne tik apsigyventi šiltojo sezono metu. Todėl projekte atsirado tokie pastatai kaip parduotuvės, restoranai, SPA erdvės, viešbutis. Pagrindinį miestelio akcentą – vandens sportą – žiemą taip pat raginsime keisti kitomis pramogomis, pavyzdžiui, leidžiant laiką miestelio ledo čiuožykloje“, – pasakoja architektas.
