„Kartu su bažnyčios atstovais ir restauratoriais siekiame istorinio tikslumo, taip pat prireikė kruopštaus derinimo su atsakingomis institucijomis, tad darbai užtruko ilgiau nei planuota. Tiesa, šiandien galima pasidžiaugti, kad koplytėlės atstatymas įgijo naują pagreitį – visi reikalingi leidimai jau suteikti, restauratoriai atliko milžinišką darbą archyvuose ir baigia skulptūrų atkūrimą. Jau netrukus matysime statinio kontūrus“, – sako Vitas Janukonis, vadovaujantis labdaros ir paramos „Fondas Janukonis“, kuris finansuoja koplytėlės atstatymą.
Daug iššūkių restauratoriams
„Nepaprastai įdomus projektas, diktuojantis daugybę iššūkių. Nors koplytėlė užfiksuota nuotraukose, bet medžiaga skulptūroms atkurti – ypač skurdi, tik numanomi siluetai. Dedame visas pastangas, kad mūsų darbai atitiktų tiek laikmetį, tiek dvasią“, – teigia restauratorius ir skulptorius Nerijus Kavaliauskas, dirbantis kartu su žmona Rūta Glinskyte – Kavaliauskiene.
Išlikusių nuotraukų koplyčiai atkurti pakanka, tačiau skulptūros užfiksuotos iš nugaros. „Labai įdomi problema, juk žmonės įprastai fotografuoja pačią bažnyčią. Taigi, tiek koplyčia, tiek skulptūros užfiksuotos tik iš nugaros. Tėra išlikusios vos dvi prastos kokybės nuotraukos, fotografuotos nuo bažnyčios pusės“, – sako restauratorius.
Skulptorių pora, kuri yra ir atkurtų Užutrakio dvaro skulptūrų ansamblio autoriai, garsėja tuo, kad daug laiko ir lėšų skiria surinkti istoriniams atkuriamų skulptūrų analogams, kontaktuoja su muziejais.
„Norime būti sąžiningi prieš save. Baroko epochos Sopulingosios Marijos pavyzdžių esame susirinkę iš viso pasaulio, analizavome skulptūrų analogus ir pačioje Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Daugybė valandų muziejuose praleista, baroko epochoje turime žongliruoti kaip po savo kišenę“, – sako skulptorius, kurio restauravimo įdirbis – jau apie 20 metų.
Dirba „ant savo kiemo“
Anot N.Kavaliausko, Nukryžiuotasis šiuo metu yra drožiamas iš ąžuolo, o Mergelė Marija lipdoma iš stiuko: kalkių, marmuro, gipso, šamoto, kvarcinio smėlio. Tai – technika, būdinga baroko epochai, o tuo pačiu – ir Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios skulptūroms.
„Sopulingoji Marija – labai išraiškinga, juk barokas – daug drabužių, įspūdingi klosčių gyliai“, – pasakoja restauratorius. Jį ir kartu dirbančią žmoną papildomai motyvuoja ir faktas, kad kuria „ant savo kiemo“ – ir patys menininkai, ir keturi jų vaikai yra užaugę šalia bažnyčios, Čiurlionio menų mokykloje.
Koplytėlė – šalia istorinės vietos
Šiuo metu atstatoma Viešpaties Jėzaus koplytėlė buvo nugriauta sovietmečiu, apie 1953 metus. 1966 metais pastačius Žirmūnų tiltą, ties jo jungtimi su Antakalnio gatve buvo įrengta žiedinė sankryža. Todėl šiuo metu koplytėlės atstatymas tikslioje istorinėje jos vietoje yra neįmanomas.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“, 2020 m. nagrinėjusios bažnyčios teritorijos sutvarkymo galimybes, vertinimu, galima vieta Viešpaties Jėzaus koplytėlės atstatymui – dabartinės T.Kosciuškos gatvės šiaurinės krypties, vedančios Antakalnio link, iš vienuolyno vedančios gatvelės ir pagrindinio įėjimo į bažnyčios šventorių ašių susikirtimas. Taip, nors ir nutolusi nuo savo tikslios istorinės vietos apie 18 metrų, koplytėlė taps priešais bažnyčią esančios aikštės erdvės akcentu.
„Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, viena gražiausių Vilniaus bažnyčių, pastatyta toje vietoje, kur buvo senovės lietuvių dievaitės Mildos šventykla. Priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, prie pat gatvės, stovi dviejų aukštų koplytėlė. Jos pirmame aukšte yra medinis kryžius, o antrame – Dievo Motinos figūra su perdurta septyniais kardais širdimi. Kada ši koplytėlė buvo pastatyta – tikrų žinių nėra. Apie XIX a. vidurį ji buvo visai begriūvanti; tačiau 1866 m. ji buvo atnaujinta ir pristatytas stogelis“, – rašoma knygoje „Vilnius ir jo apylinkės“, 1937 metais.
Koplytėlės atstatymą 100 procentų finansuoja „Fondas Janukonis“, 2021-ųjų pabaigoje pasirašęs rėmimo sutartį su bažnyčios atstovais. Nuo 2020 m. veikiantis labdaros ir paramos skiria lėšų visuomenei reikšmingiems projektams. Fondo steigėjas – įmonių grupės ICOR valdybos pirmininkas Andrius Janukonis.
