„Vilnius turėjo tris pilis – visi žino Žemutinę, Aukštutinę, o Kreivoji yra tarsi mistinė, dingusi pilis. XIV a. pabaigoje ji buvo sudeginta kryžiuočių ir vėliau nebeatstatyta.
Vykdydami tyrimus šioje vietoje aptikome Kreivosios pilies papilį – tankiai mediniais statiniais užstatytą teritoriją. Taip pat rasta tvirta, karkasinė, gynybinė struktūra, kuri rodo, kad čia greičiausiai buvo ir gynybinė tvora, kuri saugojo tą įtvirtintą papilį nuo priešų“, – tyrimų rezultatus komentavo tyrimo vadovas, archeologas Atas Žvirblys.
A.Žvirblys pažymėjo, kad šiuo metu archeologai teritorijoje dirba itin kruopščiai ieškodami pačių smulkiausių įrodymų apie to meto Vilniaus gyventojų kasdienybės įpročius.
Lietuvos nacionalinis muziejus, prieš pradėdamas buvusios areštinės pastato (T.Kosciuškos g. 1) ir jo aplinkos tvarkybos darbus, užsakė atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus.
Dviejų metrų gylyje buvo rastos 3,5x3,5 metro dydžio medinio rentinės konstrukcijos pastato liekanos su krosnies plytiniu pamatu. Šalia šio pastato atidengta ir kitų medinių statinių fragmentų, kurie galėjo funkcionuoti kaip priestatai ar žymėti jau naujus statybų etapus.
Ypač įdomūs yra mediniai ar odiniai dirbiniai, kurie šlapioje terpėje išliko beveik nesuirę.
Tai XIV a. būdingos avalynės dalys, odinio kamuoliuko fragmentas, taip pat mediniai dirbiniai, tarp kurių išsiskiria XIII–XV a. pradžiai būdinga medinė lazda su buožele. Tokios lazdos yra siejamos su pagoniška kultūra ar religija.
Šalia pastato aptikta įdomi karkasinė stačiakampio formos konstrukcija, kurią sudarė suręsti rąstai ir kuolų eilė šalia.
Preliminariai galima teigti, kad tai XIV a. antrojoje pusėje statyto gynybinio pylimo konstrukcinė dalis, virš kurios turėjusi būti tvora, sauganti papilio gyventojus nuo antpuolių.
Minėtų medinių statinių ir karkasinės konstrukcijos liekanos apytiksliai XVII a. buvo suardytos statant medinį šulinį.
Tyrinėjant šulinio vidų nustatyta, kad XVIII a. pradžioje ar kiek vėliau jį buvo nustota naudoti pagal paskirtį ir jis galutinai užpiltas žemėmis.
Šulinyje buvo rasta daug keraminių indų šukių, gyvūnų kaulų, aptikta medinė ližė ir kibiro šulas.
Netoli šulinio dugno aptikta ir žmogaus kaukolė. Kaip ji pateko į šulinį, neaišku, bet galima spėti, kad žmogus čia įkrito netyčia, o gal buvo įmestas karo metu.
Kasinėjimai šioje vietoje vyksta jau antrą mėnesį.
Archeologiniai radiniai netrukus pasieks Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro dirbtuves. Radiniai po tyrimų papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.
