Taigi, namas, kuris pakeitė visos šeimos gyvenimą, iškilo kaip atsakas į jų iškeltą užduotį.
„Tai subtilus įsikišimas į kraštovaizdį išnaudojant nedidelį jo plotą ir leidžiant savininkams mėgautis aplinkiniu kraštovaizdžiu jo nedominuojant ir kartu nutrinant ribą tarp vidaus ir išorės“, – sakė architektūros studijos „MacKayCurtis“ architektas.
Šis vos 133 kv. m namas stovi Naujojoje Zelandijoje, ant upės įlankos kranto.
Iš aukštai sukonstruotos vietos atsiveria neįtikėtinai nuostabūs vaizdai į apačioje esančią Mawhitipana įlanką. Ji apaugusi brandžiais saugomais Pōhutukawa medžiais, kurie sudaro didelę dominuojančią žaliąją dangą. Apžiūrėdama namą, šeima negalėjo patikėti tuo, kokį vaizdą mato tiesiog iš savo namo.
Ilgas, per visą siauro sklypo plotį besidriekiantis medinis namas subtiliai įterptas tarp medžių, kad būtų išvengta jų šaknų žalojimo, apgaubiant jas tarsi kupolais. Į šiaurę atgręžta terasa išnaudoja atsiveriančius vaizdus ir saulę, kartu suteikiant didelę lauko gyvenamąją erdvę.
Medinė namo dalis, skirta miegui ir maudynėms įrengta virš terasos, o apačioje esanti erdvė uždengta stiklu, kad būtų sukurta pusiau lauko terasos erdvė.
Rezultatas – neįtikėtinas gamtos prieglobstis, kurį sudaro ilga terasa, virš kurios kabo medinė namo dalis su miegamuoju.
Erdvės plotą padalijus į du lygius tūrius, gaunamas logiškas funkcinis padalijimas, išlaikant palyginti nedidelį pastato plotą ir kuklią masę, kuri lengvai liečia esamą žemę.
Pirmame aukšte iš visų keturių pusių įstiklinta virtuvė, svetainė ir valgomasis. Galinė pirmojo aukšto dalis yra iš dalies įleista į žemę, kad būtų galima lengvai perstatyti galines virtuvės spinteles.
Atitraukus stumdomas stiklo duris, šią erdvę galima nepertraukiamai išplėsti ir įtraukti iš rytų į vakarus einančias terasos dalis, todėl savininkai gali lanksčiai rinktis, ar būti viduje, ar lauke, ar kažkur tarp jų.
Viršutinio aukšto medinė dalis laikosi ant šešių plieninių kolonų ir yra apkalta kedro lentelėmis, o jose integruotos medinės langinės.
Medinės langinės suteikia viršutinio aukšto erdvėms uždarumo jausmą, kuris ryškiai kontrastuoja su apačioje esančių pirmojo aukšto erdvių skaidrumu.
Didelės medinės langinės slepia per visą aukštį įmontuotus langus, kurie įlenda į paslėptą ertmę, esančią už kedro lenelių. Taip langinės gali būti uždarytos, o už jų esantys langai atviri, kad pro juos būtų girdimas paukščių čiulbėjimas ir apačioje esančio upės paplūdimio bangų garsai.
