Tačiau „gamtos pajautimo“ idėja šioje vietovėje apima ne tik vaizdinę informaciją, bet ir įvairius kitus veiksnius, pavyzdžiui, garsą ir šviesą. Kartu gamta gali būti jaučiama skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar žmogus jaučia viso miško platybes, ar detalią šakų ir lapų tekstūrą. Sukeliamos emocijos taip pat gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus yra pastato viduje, ar išorėje.
Tai pirmasis toks namas, kurį architektūros studija „Naruse Inokuma Architects“ suplanavo kartu su organizacija „Kyukaruizawa Club“, valdančia atostogų namų teritoriją Karuizavoje (Japonija).
„Šią vilą suprojektavome taip, kad ji būtų sujungta per patį pastato vidurį, o prie langų būtų atskiros erdvės. Tada buvo nuspręsta, kokie langai, durys ir angos apibrėžia šias erdves, kaip jose galima leisti laiką ir koks jų santykis su išorine aplinka. Langų angos atriumas sujungia valgomojo erdvę ir priešais ją esantį mišką, todėl galima pajusti, kaip jus supa miškas“, – pasakojo pastatą kūręs architektas.
Antrame aukšte esantis nedidelis ramus poilsio kambarys per du langus ir balkoną horizontaliai sujungtas su miško platybėmis ir sukuria medžio namelio įspūdį. Įėjimą ir aukštai iškilusias medžių lajas jungia aukštas atriumas ir langai su švieslangiais, todėl galima pasijusti tarsi įžengus į mišką.
Šis architektūros kūrinys, kurį galima laikyti laisvai sujungtų aplinkų ansambliu, suteikia galimybę patekti į įvairias ir itin skirtingas išorines aplinkas.
Tuo pat metu jame vyksta gyvenimas ir šios patirtys toliau kaupiasi.
Čia suteikiama dar turtingesnė gamtinė patirtis dėl name besiskleidžiančio gyvenimo ir supančios kintančios aplinkos.
