Architektas Rikenas Yamamoto tapo devintuoju japonų architektu, apdovanotu prestižiškiausiu šios profesijos apdovanojimu – Pritzkerio architektūros premija.
Premijos laureatas buvo įvertintas už vienybės ir sąveikos skatinimą per architektūrą. Jo novatoriškas požiūris trina ribas tarp viešųjų ir privačių erdvių bei praturtina bendruomenes visame pasaulyje. Per penkis dešimtmečius trukusią karjerą R. Yamamoto suprojektavo daugybę įvairių projektų, apimančių gyvenamąsias, švietimo ir visuomenines sritis Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje ir Šveicarijoje. Jis kvestionuoja tradicines laisvės ir privatumo sampratas, kurdamas patrauklias erdves, skatinančias socialinį įsitraukimą ir kultūrinius mainus.
„Mano ilgalaikis tikslas yra kurti architektūrą, galinčią džiuginti visus aplinkinius žmones, ne tik mano klientus. Dabar matydamas, kaip rengiate reportažus apie mane, jaučiu, kad galiu sutikti, jog esu geras architektas“, – kalbėjo laureatas.
Komisijos pirmininkas Alejandro Aravena pabrėžė, kad per visą 45 metų Pritzkerio premijos istoriją Japonija išsiskiria kaip daugiausiai laureatų turinti šalis: „Nors geografija nėra kriterijus renkant laureatus, japonų architektūra nuolat stebina šviesos ir šešėlių sąveika, kruopščia erdvių kompozicija, švelniais perėjimais tarp interjero ir eksterjero, dėmesiu detalėms ir medžiagiškumui. Įsišaknijusi statybos kultūra taip pat puoselėja įvairius projektus ir skatina pasaulinį dialogą bei keitimąsi idėjomis ir gerąja patirtimi.“
Viena svarbiausių architektūros premijų pasaulyje – Pritzkerio premija – skiriama už talentą, viziją ir atsidavimą, dėl kurių architektūros menas nuolat įneša reikšmingą indėlį į žmonijos ir aplinkos kūrimą. Per savo ilgą, nuoseklią ir griežtą karjerą Rikenas Yamamoto sugebėjo sukurti architektūrą, kuri būtų ir kasdienio gyvenimo fonas, ir pirmas planas, nutrinantis ribas tarp viešosios ir privačiosios dimensijos. Taip architektas siekė padidinti galimybes žmonėms susitikti spontaniškai, todėl pasitelkė tikslias ir racionalias projektavimo strategijas.
Nuo 1979 m. premija kasmet skiriama šiuolaikiniam architektui, talentingai sukūrusiam ir kokybiškai realizavusiam architektūros projektus. Laureatą renka 5–9 ekspertų komisija. Premiją teikia fondas "Hyatt Foundation" verslininko J. A. Pritzkerio ir jo žmonos iniciatyva bei lėšomis. Nuo 1987 laureatas dar apdovanojamas bronziniu medaliu, pagamintu pagal architekto L. H. Sullivano projektą, nuo 1987 – ir skulptoriaus H. S. Moore’o sukurta skulptūra.
Premijos teikimo ceremonija rengiama vis kitoje, architektūrai reikšmingoje vietoje. Pirmą kartą apdovanojimas buvo įteiktas 1979 m. architektui Philip Johnson už stiklinį namą Naujajame Kanane, Konektikuto valstijoje. 1984 m. Pritzkerio architektūros premiją gavo jauniausias laureatas – Jungtinių Amerikos Valstijų architektas R. Meieris (49 metų), 1988 m. premija pirmą kartą skirta dviem architektams – Jungtinių Amerikos Valstijų architektui G. Bunshaftui ir brazilui O. Niemeyeriui, 2004 m. apdovanota pirmoji moteris – Didžiosios Britanijos architektė Z. Hadid.
Premijos dydis – 100 000 dolerių (apie 91 500 eurų).
Vienas ryškiausių architekto darbų – Jokosukos meno muziejus
2002 m. atlikus kokybe pagrįstą atranką, kuri buvo pirmasis Japonijos Jokosukos miesto savivaldybės bandymas, Rikenas Yamamotas buvo atrinktas projektuoti muziejų. Projektas buvo pradėtas kurti nuo nulio ir daugiau nei dvejus metus buvo tobulinamas, diskutuojant su daugeliu žmonių, įskaitant muziejaus kuratorius, – rašoma populiariausiame architektūros portale „archdaily.com“.
Į šiaurę nuo jūros atsiverianti ir kalnų apsupta vietovė pasižymi Jokosukai būdingu slėnio reljefu. Didžiąją dalį architektūrinio tūrio buvo įkasta į žemę tam, kad būtų sukurtas muziejus, kuris sąveikautų su natūraliu kraštovaizdžiu. Vidinė pastato erdvė suplanuota tarsi sudėtos dėžės: kraštinė dalis skirta atviroms viešosioms patalpoms, pavyzdžiui, restoranams ir dirbtuvėms; centrinė dalis skirta jautrioms ekspozicijų ir kolekcijų patalpoms. Taip pat šis projektas išsprendė rimtas aplinkosaugos problemas, susijusias su pajūrio vietove.
Dviguba stogo ir sienos danga, sudaryta iš stiklo plokštės išorėje ir geležies plokštės viduje, dengia ekspozicijos ir kolekcijos erdvę ir kontroliuoja saulės šviesos patekimą. Vaikščiodami po vidaus erdvę, uždengtą šia didžiule dviguba „oda“, lankytojai gali patirti ne tik pačią parodą, bet ir kitą su menu susijusią veiklą.
