Apie Napoleono namą pasakoja Vilniaus universiteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė, istorikė Virginija Jurėnienė.
XVI amžiaus mūras
Įvykių amžininko bernardinų vienuolyno vyresniojo užrašuose rašoma, kad Prancūzijos imperatorius Napoleonas (1769–1821) 1812 m. birželio 24 d. persikėlęs per Nemuną į Kauną su štabu apsistojo Karmelitų vienuolyne, ten nakvojo. Vėliau, jo teigimu, Napoleonas vienai nakčiai apsistojo pas poną Echelį, gyvenusį dab. Muitinės g. 14.
Šis namas buvo pastatytas apie 1568 m. XVII a. pr. namas priklausė vaitui Jurgiui Knebeliui. Tai vienas pirmųjų mūrinių namų Muitinės gatvėje. Namas yra susiliejęs su kitu pastatu ir sudaro Vilniaus universiteto Kauno fakulteto 4-tą korpusą.
XIX a. pirmoje pusėje jį remontavo valdytojas J. Heckelis, antroje pusėje – Esenas, jis nuomojo namą gyventojams, žydų mokyklai (1871).
1999 m. buvo atlikta korpuso vidaus rekonstrukcija (arch. G. Prikockis), sutvarkytas kiemo fasadas, fachverkinės laiptinės eksterjeras ir gotikiniai rūsiai. Napoleono namas turi du aukštus ir pastogę. I a. yra vestibiulis, auditorija, aptarnaujančio personalo patalpos. Įdomu, kad korpuso fojė primena vidaus kiemelį – grindys panašios į gatvės grindinį, pastate paliktas siauras, viduramžius menantis koridorius.
Pirmame aukšte buvusiose amatininkų dirbtuvėse įkurta auditorija Nr. 16, kurios slenkstyje – ypatingas akmuo. Istorikė paminėjo sklandančią legendą: esą ant šio akmens užlipus ir sugalvojus norą – jis netruks išsipildyti. II a. įrengtos auditorijos, pastogėje – kambariai apsistojimui.
Po pastatu išliko gotikiniai rūsiai, anksčiau naudoti sandėliavimui, gyvenimui. Rūsiuose po Napoleono namu įrengta Žalčio menė. Namas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip architektūros paminklas.
Puošnesnis fasadas – į upę
Į Muitinės gatvę atsiveria šiaurinis fasadas, pasižymintis simetriškumu, akį traukia centrinis portalas su pusapskrite arka. Šoniniai piliastrai remia trikampį frontonėlį.
„Čia buvo centrinis įvažiavimas, galbūt 1812 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją, per šį garbingą įėjimą žingsniavo Napoleonas Bonapartas? Juk kaip teigia vienuolių bernardinų šaltiniai, jis nakvojo šiame name“, – sakė istorikė.
Pro Kauną Napoleonas su Didžiąja armija traukė į Rusijos gilumą, Aleksandrą I jis norėjo užklupti netikėtai. Visgi, daugiau kaip pusmetį trukęs prancūzų puolimas baigėsi pralaimėjimu.
Įėję į vidinį kiemą išvystame žymiai puošnesnį pietinį fasadą, atgręžtą į Nemuną. Pietiniame fasade išlikęs renesanso laikų frontonas, suskaidytas į tris tarpsnius. Apatiniuose tarpsniuose matyti pusapskritės arkos.
Istorikė primena, kad šiapus Nemuno, kur stovime, Napoleono lankymosi metu buvo Rusijos teritorija, o už Nemuno – Prūsija. Seniau čia pat prie Nemuno krantinės švartuodavosi gausybė laivų, tai buvo prekybininkams patogi vieta.
„Čia buvo žmonių ūkiniai sklypai, jie rėmėsi į upę. Gyventojai čia laikė svirnus, daržus, amatininkavo. Kodėl išpuošė pietinę pastato pusę? Nemunu vyko prekyba, namo veidas žvelgė į upę ir tarsi kvietė užsukti praplaukiančius pirklius. Šiaurinė namo pusė tarsi skirta pridardėti karietoms, o pietinė – priplaukti laivams“, – sakė istorikė V. Jurėnienė.
Siūlo atkurti Napoleono vizitą
Užlipę Napoleono namo viršun patenkame į viršutinę auditoriją. Pro du nedidelius langus galima pažvelgti ten, kur prieš daugiau kaip 200 metų veikiausiai žvelgė garsusis Napoleonas Bonapartas.
„Galbūt iš šio kambario jis pasigrožėjo, kaip atrodo tuometė Varšuvos kunigaikštystė? Šiame kambaryje jis galėjo būti apsistojęs. Galbūt čia užsukęs Napoleonas gurkšnojo lietuvišką midų, o gal ne tik jį? Kodėl jo mylimoji Žozefina apie šį vizitą nesužinojo? (…) Klausimų daug. Panaudojant šio namo istoriją, galėtume sukurti dar vieną Kauno traukos centrą. Kodėl neparengus žaidybinio varianto: kaip Napoleonas atvyksta į Kauną, kaip apsistoja, ką veikia“, – svarstė istorikė V. Jurėnienė.
Ji pridūrė, kad besikeldami per Nemuną kariai pastatė keturis tiltus. Įžengę į dab. Lietuvos teritoriją apie 220 tūkst. Didžiosios armijos karių neturėjo maisto, tad pradėjo pradėjo plėšti vietos gyventojus, įstaigas, vienuolynus. Kaip žinia, 1812 m. Kaune gyveno apie 5 tūkst. gyventojų, buvo apie 600 pastatų.
Birželio 24–26 d. gyvendamas Karmelitų vienuolyne, Napoleonas parašė 16 oficialių laiškų. Tris laiškus jis skyrė savo mylimajai Žozefinai. Teigiama, kad pralaimėjęs karą Napoleonas atsitraukinėdamas 1812 m. gruodžio 7 d. vėl trumpam apsistojo pas minėtą Kauno gyventoją Echelį.
Ieško lėšų restauracijai
Šiaurinis namo fasadas planuojamas atnaujinti, restauravimo projektui ieškoma finansavimo. Pirminiai darbai jau atlikti – specialistai darydami tyrimus atidengė dalį paslėpto pastato grožio iš Muitinės gatvės.
Anot VU atstovų, pernai Kauno savivaldybei buvo teikiamas restauravimo darbų projektas, tačiau finansavimas nebuvo gautas. Šiuo metu ieškoma fondo atnaujinimo darbams.
Įdomu pažymėti, kad šis Muitinės g. pastatas, kaip ir kiti 30 senamiesčio pastatų buvo paimti Napoleono kariuomenės reikmėms. Šiame pastate prancūzų kariuomenė laikė parako atsargas. Pastatas stipriai nenukentėjo, kuo negali pasigirti Vytauto bažnyčia, kur sprogęs parakas nunešė bokštą ir stogą.
