Jau penkioliktą kartą rengiamas konkursas pristatė pačius ryškiausius visame pasaulyje realizuotus projektus. „Metų pastato“ apdovanojimai tapo architektų bendruomenės pripažinimo viršūne – kasmet juose dalyvauja daugiau nei 4 tūkst. projektų. Šiais metais net šešiose nominacijose buvo minimi ir lietuvių architektų darbai.
„Prieš penkiolika metų inicijavome „ArchDaily“ Metų pastato apdovanojimų idėją, siekdami, kad mūsų skaitytojai išrinktų savo mėgstamiausius pastatus. Dėl šios idėjos skaitytojai pavertė šį apdovanojimą vienu demokratiškiausių ir įtakingiausių šioje srityje. Metai iš metų savo kolektyviniu įžvalgumu atkreipėte dėmesį į architektūros meistriškumą įvairiose pasaulio kultūrose, ekonomikose ir kraštovaizdžiuose“, – sakė „ArchDaily“ kūrybos strategas ir vienas iš konkurso „Metų pastatas“ apdovanojimų vadovų.
Anot jo, apmąstant naujausią apdovanojimų kartą, visiškai aišku, kad šie metai – ne išimtis. Net 75 finalininkai pristatė daugybę išskirtinių statinių, liudijančių kolektyvinio intelekto galią rengiant šią architektūrinio išradingumo parodą.
Į šį apdovanojimą galėjo pretenduoti visi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pirmą kartą „archdaily.com“ platformoje paskelbtos šios kategorijos: gyvenamieji namai, būstai, sveikatos priežiūros architektūra, pramonės architektūra, švietimo architektūra, sporto architektūra, kultūros architektūra, poilsio architektūra, biurai, interjero architektūra, komercinė architektūra, viešoji ir kraštovaizdžio architektūra, religinė architektūra, mažo mastelio ir instaliacijų architektūra ir geriausias taikomasis kūrinys – viso net 15 nominacijų.
„2024 metų pastato“ apdovanojimų konkurso nugalėtojai:
Geriausias taikomasis kūrinys – tai 18 814 kv. m naujasis sandėlių logistikos centras Ispanijoje, kurį suprojektavo „System Arquitectura“ architektų komanda.
„Varomoji projekto idėja – atitrūkti nuo įprastos stačiakampės prizmės, išlenkiant fasadus ir kuo labiau nutolstant nuo egzituojančio stereotipinio pastato tam, kad būtų sušvelnintas didelis pastatų aukščio ir jų tūrių skirtumas“, – sakė projekto autorius.
Geriausia komercinė architektūra – Kinijoje architektų studijos „Koichi Takada Architects“ suprojektuotas pastatas „Solar Trees Marketplace“. Tai 32 medžių „architektūrinis miškas“, kuris tapo besiplečiančia mažmeninės prekybos erdve ir ateities, kurioje gamta sugrįš į mūsų miestus, simboliu.
Geriausia kultūrinė architektūra – Stambulo šiuolaikinis muziejus. Architektūros studijos „Renzo Piano Building Workshop + Arup“ (Turkija) sukurto pastato pagrindą sudaro 8,4 x 8,4 m tinklelis su plieninėmis betoninėmis kolonomis, suprojektuotomis taip, kad atlaikytų didelius seisminius įvykius. Apskritos kolonos ir apvalūs mechaniniai piltuvai formuoja architektūrinį kraštovaizdį žemės lygyje. Šių konstrukcinių elementų apvalios formos sušvelnina perėjimą tarp šviesos ir šešėlio bei sukuria šviesią bei saugią aplinką, panaikindamos aštrią perskyrą tarp šviesos ir tamsos.
Geriausia švietimo architektūra – Lung Vai mokykla Vietname. „Išlenktos purvo sienos apglėbia reljefą, todėl klasės tarsi išsiveržia iš gamtos ir ją sugeria, panaikindamos ribą tarp vidaus ir išorės. Dėl storos purvo sienų sistemos, didelių langų ir stoge esančių stoglangių užtikrinamas vėdinimas. Dėl pakankamo apšvietimo ir oro cirkuliacijos mokykla atrodo tarsi natūrali būtybė“, – kalbėjo „1+1>2 Architects“ architektai.
Geriausia sveikatos priežiūros architektūra – Kopenhagos „Steno“ diabeto centras.
Anot projekto autoriaus, Kopenhagos „Steno“ diabeto centras iš naujo apibrėžia, kaip mes suvokiame ligą ir sveikatą, nes šis projektas remiasi mokslo žiniomis apie tai, kaip architektūra kartu su gamta gali būti naudojama ne tik gydymui, bet ir prevencijai bei švietimui. Bendradarbiaujant su pacientais centre naudojamos šiltos medžiagos ir dienos šviesa. Jis pastatytas aplink didelį sodą su šešiais mažesniais vešliais kiemeliais, ant stogo įrengtas viešas sodas.
Geriausia poilsio architektūra – kavinė „Yellow-mini“ Tailande.
„Projekto vieta turi paslėptą bruožą, kurio negalima aiškiai suvokti, jei neįeinama į vietą. Paslėptos vietovės savybės yra nedidelis žemės nuolydis ir aukšti vertikalūs medžiai. Tikslas – iškelti šią aiškiai suvokiamą vietovės ypatybę į dar aukštesnį lygį“, – pasakojo „JOYS Architects“ architektai, projekto autoriai.
Geriausias gyvenamasis namas – tai „CHUZHI House“ Indijoje.
„Chuzhi“ – tai projektas, padedantis suprasti, ką galima pastatyti keistose vietose, kurios paprastai laikomos „netinkamomis“ statyboms. Savininkas buvo patekęs į keblią padėtį, nes bendruomenės pakraštyje buvo nepageidaujamų neaiškių sklypų, pasižyminčių stačiu uolėtu reljefu, didžiuliais medžiais ir tankia augmenija, todėl žmonės nenorėjo ten statyti namų, nes užstatomas plotas atrodė mažesnis.
Geriausias būstas – tai 5016 kv. m apartamentai Jungtinėse Amerikos Valstijose „450 Warren“.
„Mūsų dizainas išlaisvina miesto daugiabučius nuo tradicinių protokolų. Mes atsižvelgiame į tai, kas daro miestą tinkamesnį gyventi: pokalbius su gamta ir pokalbius su kitais žmonėmis“, – teigė apartamentų projekto autorius.
Geriausia pramonės architektūra – „Mallcom“ gamykla Indijoje.
Ji pastatyta sename tekstilės fabriko komplekse Ahmedabade ir yra asmeninių apsaugos priemonių drabužių siuvimo padalinys. Projektuojant gamyklą buvo laikomasi holistinio požiūrio, kuris suderina gamybos sektoriaus poreikius su dabartinės Indijos socialinėmis, ekonominėmis ir aplinkosaugos realijomis.
Geriausias interjeras – knygynas „Readellion“ Ukrainoje. Ši 44 kv. m ploto erdvė suprojektuota taip, kad ją būtų galima lengvai pertvarkyti atsižvelgiant į nuolat besikeičiantį ir besiplečiantį turinį. Erdvės viduryje yra pagal užsakymą sukurta pakabinama sala, kurią galima pakelti skriemuliu, kad atsirastų vietos prezentacijoms ar knygų klubo susitikimams.
Geriausia biuro architektūra – „On Labs“ – nauja pasaulinė „On running“ būstinė. Pastato funkcijos išdėstytos taip, tarsi kalnų takas, vedantis į pastatą. Kiekviename aukšte laipteliai vis siauresni ir statesni, panašiai kaip kopiant į kalną. Apatiniams aukštams būdingi žemės tonai ir sunkios formos, o viršutiniuose aukštuose vyrauja miškų, ežerų, debesų ir plono oro ties riba su kosmosu temos. Šis projektas apima ne tik darbo vietas, bet ir konferencijų zoną, barą, valgyklą, laboratoriją, dirbtuves, studijas, sodą ant stogo, biblioteką ir parodų erdvę.
Geriausia viešoji ir kraštovaizdžio architektūra – Operos parkas Danijoje. Šalia Danijos karališkosios operos esančioje aikštelėje beveik prieš 20 metų baigus statyti operą buvo įrengta kukli žalia veja. Šiandien visiškai pasikeitusi sala, kuri kitados buvo tinkamiausia naujų gyvenamųjų namų statybai, dabar yra įvairialypis ir natūralus kraštovaizdis. Operos parku pavadintas naujas viešasis parkas prie uosto sukuria žalią kontrapunktą tankiai užstatytam Kopenhagos vidiniam uostui.
Geriausia religinė architektūra – bažnyčia Brazilijoje. „Priimtas architektūrinis sumanymas remiasi dvasingumo, gamtos ir bendruomenės santykiu. Dvasingumas katalikų religijoje skleidžiasi per apeigas, šventes ir šventus simbolius. Sakralus jausmas atsistato ir atsinaujina per jautrų sąlytį su gamta, kuri žadina dieviškąjį buvimą ir integraciją su kosmosu“, – sakė projekto autorius.
Geriausia mažo mastelio ir instaliacijų architektūra – „Patagonian Shadow Pavilion“ Prancūzijoje. Dėl savo kilmės vietos tokie statiniai tapo žinomais kaip Chilotės (Chilote) ir Vokietijos technika, kuriai būdingi išradingi dailidžių darbai, pagaminti tik iš medžio, o stogai ir fasadai – iš „Alerce“ čerpių. Be to, yra tam tikrų sąsajų, jungiančių Auvernia-Rhône-Alpes regioną su šiaurine Čilės Patagonija.
Geriausia sporto architektūra – tai Shaoxing universiteto uždaras sporto laukas. Kasdieniame gyvenime pastatai dažnai yra įsišakniję šurmuliuojančioje miesto aplinkoje ir integruoti į visus gyvenimo aspektus. Juos galima rasti visur ir jų dažnai nepastebime. Pavyzdžiui, karnizai, suteikiantys pastogę per lietų, sienos, vasarą teikiančios pavėsį, ir gatvių pakraščiai, virstantys poilsio vietomis. Todėl nagrinėjant architektūrinį projektavimą idealiausias scenarijus – integruoti žmogaus, materialias dizaino formas ir gamtos elementus į tą patį kontekstą, kad jie susilietų tarpusavyje ir kartu formuotų erdvės temą ir sielą.
