„Galiu patvirtinti, kad pastatas ir aplinka labai stipriai, iki trisdešimties procentų veikia žmogų. Galiu Jums suprojektuoti namą pagal Jus. Jei dabar uždirbate dešimt tūkstančių eurų, tai pagyvenę šiame name du mėnesius imsite uždirbti trylika tūkstančių eurų.
Ir tai ne juokai. Tai – sudėtingas mokslas, kaip žmogui pritraukti sau papildomos energijos iš tos aplinkos, kurioje jis yra“, – tikina Rolandas.
– Kiek būstas turi tarnauti žmogui?, – paklausiau architekto.
– Remdamasis tendencijomis, kurios šiuo metu ima vyrauti Vakarų pasaulyje, drįstu sakyti, kad namas kokybiškai ir funkcionaliai turėtų tarnauti dešimti metų.
Juokauju, kad namas tampa kažkuo panašiu į mobiliojo ryšio telefoną, ar į automobilį – į daiktus, kuriuos mes gan dažnai keičiame.
Kitą – būsto ploto mažėjimo tendenciją, manau, diktuoja ne tiek ekonominės priežastys, kiek paspartėjęs gyvenimo tempas. Dauguma žmonių ieško pigesnio būsto, kuriame galėtų kuo greičiau apsigyventi. Namas turi būti pigus, greitai pastatomas, greitai apgyvendinamas. Ir jis turi kainuoti iki 100 tūkstančių eurų.
Į tai orientuojasi ir architektai. Pasaulyje rengiami konkursai projektuoti mažus namus vienišiems žmonėms, poroms arba jaunoms šeimoms. Siekiant nedidelės kainos ir greitos būsto statybos jau projektuojami ir 40 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto namai. Nes namo reikia čia ir dabar. Reikia greitai jį pastatyti arba atvežti jau pastatytą, prijungti prie komunikacijų ir – gyventi.
– Bet kiekviena taisyklė turi savo išimčių.
– Aš nekalbu apie turtingus žmones, kurie visada norėjo ir tebenori didelių, tvirtų, išskirtinių namų, kad galėtų gyventi didelėje erdvėje, kad jų neribotų nei namo plotas, nei lubų aukštis.
Pats laikausi nuomonės, kad svajonių reikia siekti. Tarkime, man idealiu namu trijų asmenų šeimai būtų 500 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto namas. Šimtas kvadratinių metų tektų vaiko reikmėms, šimtas – sau, dar šimtas – ūkinėms-techninėms patalpoms ir du šimtai – virtuvei su svetaine bei bendrojo naudojimo erdvėmis.
Naudojant šiuolaikines technologijas prižiūrėti tokio dydžio namą tikrai nebūtų nei sunku, nei brangu, o jo erdvė čia gyvenančius tikrai įkvėptų.
Mažame name – mažai erdvės. Ar mažas namas gali tapti jaukiu ir širdžiai maloniu būstu?
Tikrai gali, tik žmonėms reikia pakeisti seną mąstymą, kad kiekvienam namo gyventojui būtinas atskiras kambariukas. Įrenginėjant atskiras patalpas virtuvei ir svetainei ar voniai ir tualetui prarandama bendra namo erdvė.
Idealiai suprojektuotame name atskirų patalpų turėtų būti kuo mažiau, nebent jų reikėtų darbui.
Todėl netgi mažame name neprikūrus atskirų kambarių galima gauti didesnę erdvę, kurioje žmogus nesijaus suspaustu. Tai, kad ir mažame namelyje ar bute galima įsirengti jaukų būstą, žmonėms turėtų paaiškinti architektai.
Aš labai pykstu, kai būstas yra žemo aukščio ir skatinu nekilnojamo turto plėtotojus statyti aukštesnius butus ir namus. Netgi mažame name pridėjus metrą aukščio viskas pasikeičia kardinaliai. Tereikia 70–100 kvadratinių metrų naudingo gyvenamojo ploto namą „timptelėti už ausų“ metru, o negailint pinigų – pora metrų aukščiau.
Statybos kainą toks „timptelėjimas už ausų“ padidina nedaug – apie 10 proc., o privalumų atsiranda labai daug. Padidėja vidinės erdvės tūris, name atsiranda daugiau deguonies. Ir vizualiai toks būstas yra kur kas erdvesnis. Aišku, erdvės pojūtį gali sukurti ir veidrodžiai, apdailos medžiagų spalva, interjero detalės.
– Ar būsto jaukumui yra svarbi vieta, kurioje jis stovi?
– Ji yra labai svarbi ir, mano manymu, kol kas dar per mažai vertinama. Pagreitėjęs gyvenimo ritmas, noras kuo greičiau turėti savo būstą diktuoja savo sąlygas.
Norintys kuo greičiau įsigyti savo būstą nelabai žvalgosi į jo vietą. Svarbiausiu kriterijumi tampa būsto kaina – mažiau kainuojantį būstą lengviau įsigyti. Dar kiek atsižvelgiama į susisiekimo su miestu galimybę. Tenkinant tokią paklausą aplink Vilnių ėmė dygti ištisi tankiai apstatyti nedidelių namukų kvartalai.
Ko dar neįvertina naujakuriai, tai žemės, ant kurios stovi jų būstas vertės. Planetoje, augant žmonių skaičiui, žemės vertė nepaliaujamai auga. Ateis laikas, kai jos vertė pakils ne dešimtimis procentų, o kartais.
Netgi galvojant apie planuojamo įsigyti būsto vertę, galbūt verta jo ieškoti dešimčia kilometrų toliau nuo dabar siūlomų namų tankumyno, ir turėti ne tik namą, bet ir erdvų sklypą, kurio vertė ir toliau augs. Aš jau nekalbu apie grynesnį orą ir natūraliai gamtai artimesnę aplinką.
Man patiko Trakų rajone statomas „Trakų slėnio“ projektas – gamtos prieglobstyje kuriama didelius sklypus turėsiančių 150 namų gyvenvietė su nuosavu parku, tvenkiniu ir vaikų žaidimo zona. Čia teko projektuoti kelis naujakurių būstus. Todėl tiems, kam nebūtina kiekvieną vakarą sėdėti senamiestyje ir gerti kavą, patariu pasižvalgyti būsto ne mieste, o kiek tolėliau. Beje, panašių kvartalų atsiranda aplink Ukmergę ar Molėtus.
Gal erdvė ir grynas oras yra svarbiau už dešimt papildomų kilometrų iki didmiesčio? Prieš įsigyjant būstą išties verta to savęs paklausti.
– Kokių namų vertė su metais tik didėja?
– Tai – namai, turintys laisvą planinę struktūrą. Kitaip sakant, namai, kurių laikančiomis sienomis yra tik perimetro sienos. Toks namas tampa lanksčiu jo vidinių erdvių planavimui arba perplanavimui.
Norint net į 90 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto namą galima sutalpinti ir keturis miegamuosius, o galima palikti vieną ar du.
Statant bet kokį namą jo vidines sienas ir pertvaras reikia palikti nelaikančiomis. Tokio namo vidines erdves prireikus galima perplanuoti iš naujo ir pritaikyti savo reikmėms. Būtent tokie namai turi perspektyvą.
– Gal būt pastebėjote, kokias klaidas dažniausiai daro naujakuriai?
– Klysta tie, kurie mano, kad namo vertę labai pakelia jo apdailai naudojamos medžiagos. Žmonės be reikalo daug lėšų investuoja į apdailą. Savo namuose nebedarau apdailos, jei galiu to išvengti. Apdaila yra brangi.
Betonines grindis galima nušlifuoti ir ant jų nebedėti jokios dangos. Sienas taip pat galima palikti ne tik nedažytomis ir neglaistytomis, bet netgi netinkuotomis, tik reikėtų paprašyti statybininkų tvarkingiau jas sumūryti. Vien atsisakius apdailos galima sutaupyti daug pinigų.
Tai liečia ne tik vidaus, bet ir išorės apdailą. Būna, kad žmogus įsimyli tą savo namuką ir jo fasadą „papuošia“ trimis skirtingomis apdailos medžiagomis. Technologiškai paprasčiau ir pigiau fasado apdailai naudoti vieną medžiagą.
– Už kokį Jūs namą – vieno ar dviejų aukštų?
– Mano atsakymas – visada vieno. Lietuva dar ne Japonija, Kinija ar Singapūras, kad negalėtume sau leisti prabangos visas funkcijas išdėlioti viename aukšte. Kai į mane kreipiasi užsakovai, prašydami suprojektuoti ar išrinkti butą arba namą, aš visada jiems patariu rinktis tik vieno aukšto namą. Dviejų aukštų namas gal tiktų senamiestyje, kur nėra daug vietos, arba namo reikėtų gausesnei šeimai.
Manau, kad iki 300 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto name viskas puikiai įsitenka ir viename aukšte. Vieno aukšto name daug patogiau gyventi, toks namas yra ergonomiškesnis, jį yra geriau eksploatuoti. Aš nematau jokių dviaukščio namo pliusų.
– Kaip įtikinti užsakovą, kad dėl Feng Shui reikia priimti tam tikrus sprendimus, kurių jis galbūt nenori?
– Tai pati linksmiausia mano darbo dalis. Žmonės linkę ne vadovautis mokslu, o nurodinėti mokslui ką daryti. Pasitaiko ir konfliktų. Aš turiu projektavimo metodiką, kurioje daug iš tam tikro istorinio konteksto perimtų ir kiek primirštų paaiškinimų. Užsakovui pavyksta įrodyti, kad aš teisus.
– Kuo išsiskiria Jūsų suprojektuoti sėkmę nešantys namai?
– Jei važiuotume sėkmę nešančių namų kvartalu, tai gražiausia šių namų pusė mūsų akims atsivertų būtent iš gatvės pusės. Mes matytume gražiausius fasadus, plačius vitrininius langus, matytume, kas vysta kieme: kaip žaidžia vaikai, kaip laiką leidžia šeimininkai. O dabar dažnas namas yra aptvertas aklina tvora, o vitrininiai langai žvelgia į veją vidiniame kieme.
Kaip žmonės gyvendami tokiame name gali tikėtis sėkmės? Jie net nenori tos laimės, sėkmės, tos energijos įsileisti į savo namus, juose užsidaro.
Ką reikėtų padaryti sėkmei, jei ji norėtų patekti į tokius namus?
– Pirmiausia ji turėtų prasipjauti tvorą, išsikirpti gyvatvorę, prasimušti akliną sieną, ar patekti į vidų pro kokį simbolinį langelį, paliktą tik tam, kad būtų galima pažiūrėti, kas atvažiavo.
Štai tiek nedaug reikia pastangų tam, kad į namą patektų sėkmė, laimė ir turtai. Mes kiek baiminamės parodyti kitiems kaip gyvename, kad tik kas ko nepamatytų, kad ko nepavogtų. Uždarumas būdingas lietuviams. Bet taip gyvendami mes uždarome kelią sėkmei ir laimei, bijodami kažko, sekiname save.
Paprastam žmogui Feng Shui mokslas atrodo panašus į burtus, bet tai yra tik mokslas, kuris savo veiksmingumą įrodė per tūkstantmečius.
