Pasak „Workland“ biurų vadovės Lauros Panovienės, egzistuoja dviejų tipų verslai – vieni dairosi tik naujai pastatytų, šiuolaikiškų biurų pastatų, kitus įkvepia istoriniuose pastatuose įrengta darbinė aplinka. Beje, nereikėtų manyti, kad istorija dvelkiantys biurai negali būti modernūs – šiandien įmanoma tai suderinti. O verslas renkasi pranašiausius sprendimus, stengdamasis ne tik įtikti darbuotojams, bet ir padaryti įspūdį partneriams.
Tvarumas – ir paklausus, ir naudingas
Naujausias tendencijas sekantys verslai, ieškodami biuro patalpų, vis dažniau įtraukia tvarumo kriterijų. Įmonės ieško inovatyvesnių, kūrybiškesnių sprendimų sumažinti vartojimui ir žalai gamtai.
Architektas Markas Grinevičius tvirtina, kad tvarumas šiandien yra svarbi architektų darbo dalis, o interjerus siekiama kurti ne tik gražius ir funkcionalius, bet ir kuo mažiau kenkiančius aplinkai. Tam neretai naudojamos natūralios medžiagos – mediena, akmuo, stiklas, o pastatai projektuojami taip, kad energija būtų naudojama kuo efektyviau.
„Tvariai suprojektuoti pastatai yra palankesni sveikatai, nes naudojamos natūralios, toksiškų priedų neturinčios medžiagos. Interjerai, sukurti galvojant apie poveikį aplinkai, energiją naudoja efektyviau, tad padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją“, – naudas vardija pašnekovas.
Kalbėdama apie tvarumą verslo kasdienybėje, L. Panovienė pabrėžia, kad įsitvirtinęs hibridinis darbo modelis leidžia turėti mažiau darbo vietų. Tuo pačiu principu veikia bendradarbystės erdvės ir visiškai aptarnaujami biurai.
„Vietoj to, kad 20 įmonių turėtų po atskirą posėdžių salę, kavos aparatą, spausdintuvą, poilsio erdvę, jos visos gali dalintis šiomis priemonėmis be jokių kliūčių ir nepatogumų. Taip optimizuojamas biuro biudžetas, išlaidos, laiko sąnaudos administruojant darbo erdvę, o kartu – mažinamas vartojimas. Įmonės keičiasi ir nereikia spręsti, kaip perkraustyti ar panaudoti senus baldus, nes jie natūraliai pereina naujiems šeimininkams ir gyvena kitą gyvenimą. Tai ir tvaru, ir kelia mažiau rūpesčių“, – dalinasi ji.
Istoriją pasakojančios sienos
Tiesa, dalis žmonių, priešingai – vengia pastaraisiais metais pastatytų biurų ir verčiau renkasi pastatus, jau turinčius istoriją. „Senos sienos tikrai gali kalbėti, tam dažnai nereikia net meno kūrinių. Sienos gali pasakoti istorijas apie praeitį, kultūrą, žmones ir jų gyvenimą, kaip buvo statomi, naudojami ir restauruojami pastatai“, – įsitikinęs architektas.
Tokių patalpų įrengimas įdomus procesas ir architektams. M. Grinevičius mielai prisimena, kaip įgyvendinant „Workland“ projektą, esantį Vilniaus širdyje, šalia Rotušės, komanda rado unikalių sienų ir skliauto reljefinį ir polichrominį dekorą, kitų išlikusių elementų. Architektų pagrindinė užduotis čia buvo interjero sprendimais tik pabrėžti vietos unikalumą.
Architektui antrina ir įmonės biurų vadovė – senų pastatų istorija ir aura visada jaučiama, ir dalį žmonių tai užburia. Ji tai girdi iš apsilankiusių Vilniuje, Didžiojoje g. 18, esančiame pastate, kurio istorija siekia net XVIII amžių. Buvusioje kino teatro salėje įsikūręs biuras skleidžia unikalią energiją. Pagrindinis šio biuro dizaino akcentas – skulptūrinė turėklo funkciją atliekanti konstrukcija pagrindinėje Skliauto salėje atspindi pastato istoriją. Prieš 100 metų čia veikė kino teatrs, kurio ekranas buvo dengiamas net 6 metrų uždanga., pagrindinėje skliauto salėje, atspindi pastato istoriją, nes ji – aliuzija į kadaise čia veikusį teatrą ir jo didžiąją uždangą, kurios aukštis buvo net 6 metrai. Kad unikali darbo aplinka, erdvė įkvepia, liudija faktas, kad tai pati paklausiausia „Workland“ bendradarbystės erdvė Vilniuje.
„Sienos gali pasakyti mums, kada pastatas buvo pastatytas, iš kokių medžiagų ir kaip jis buvo keičiamas bėgant metams. Taip pat galima ištirti pastato konstrukciją, taip sužinant apie jo inžinierinius sprendimus ir technologijas“, – pasakoja architektas. Jis ragina nekilnojamojo turto savininkus ar administratorius visada ieškoti galimybių išsaugoti ir atskleisti pastatų istoriją.
Naujausios tendencijos ir mados
Nors įrengiant interjerus visuomet svarbu to laiko mados, architektas siūlo jų aklai nesekti. „Svarbu atrasti balansą tarp mados ir praktiškumo. Interjeras turi būti ne tik gražus, bet ir funkcionalus. Jis turi atitikti lūkesčius ir būti ilgaamžis“, – svarbias detales vardija jis.
Jei biuro šeimininkas tikisi naujausias tendencijas atitinkančio interjero, architektas tą visada gali padaryti. Tačiau svarbu pritaikyti madingus elementus konkrečiai situacijai, nes mados keičiasi greitai, o tam tikru metu „ant bangos“ esančios ryškios spalvos, jų deriniai ar kitos tendencijos gali greitai pabosti.
Įmonės biurų vadovė atkreipia dėmesį į paklausų darbo erdvių išdėstymą. Šiandienė darbo erdvė neįsivaizduojama be neformalios aplinkos – poilsio erdvių, virtuvės, kuri skirta tikrai ne tik valgymui, tačiau ir bendravimui, naujų ryšių mezgimui. Ne mažiau svarbu turėti ir funkcionalias erdves, užtikrinančias privatumą, kai to reikia, net ir dirbantiems bendradarbystės erdvėje. Tai – posėdžių salės, telefoninių pokalbių vietos. Vieni mėgsta dirbti tvarkingoje ir privačioje darbo vietoje, kiti geriausiai jaučiasi patogiai įsitaisę ant sofos, treti – bendradarbystės erdvėje, kai juos supa daugybė įkvepiančių asmenybių.
Pašnekovė neabejoja – karščiausių tendencijų viršūnėje visada bus patogumas, o verslai šiuo metu labiausiai ieško sprendimų, kurie leistų darbuotojams dirbti taip, kaip jie jaučiasi geriausiai, ir yra produktyviausi: „Apgalvotas interjeras ir jo detalės gali prisidėti prie geresnės darbuotojų savijautos, o kartu – ir jų produktyvumo, darbo našumo, netgi kūrybiškumo“.
