Pasak projekto autorių, architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“, pagrindinis šio gyvenamojo namo koziris – jo išplanavimas ir kvadrato formos kiemo erdvė.
Tačiau ir pats namas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvigsni. Jo tūris – tai du laiptais sujungti stačiakampiai. Vienas jų yra užkeltas ant daugybės labai mažo skersmens chaotiškai išdėstytų kolonų.
Kolonos, atkartojančios šalia esančių pušų kamienus, savo forma ir išdėstymu dar labiau priartina pastatą prie jį supančios aplinkos. Šie sprendimai buvo priimti ne tik siekiant sukurti privačią vidinio kiemo zoną, bet ir atverti miško vaizdą.
Pastate yra dvi atskiros funkcinės erdvės – gyvenamoji ir miegamoji. Gyvenamoji patalpa tvirtai stovi ant žemės, o miegamoji – grakščiai pakibusi ore.
Gana neįprasta būnant namuose matyti kitą savo namo dalį, tačiau toks sprendimas suteikia galimybę iš pagrindinės gyvenamosios erdvės matyti einančią miegoti šeimą ir atvirkščiai – iš miegamųjų atsiveria vaizdas į terasą bei svetainę su virtuve. Įspūdį sustiprina dideli vitrininiai langai, pro kuriuos atsiveria miško vaizdai, sukuriantys iliuziją tarsi miegotumėte tarp medžių viršūnių.
Pastato kompozicija ir šviesos atspindžiai languose sukuria išties siurrealistinį vaizdą. Nuolat besikeičianti aplinka, kai skirtingu paros metu kinta atsispindintis dangus, daro erdvę dinamišką. Vienas į kitą nukreipti langai provokuoja įdomų šviesos žaismą. Nepaisant to, kad svetainės langai nukreipti į šiaurę, dėl atspindžių saulės šviesa vis tiek čia patenka.
Vidiniame kieme esanti terasa yra jungiamoji viso namo dalis. Čia galima pajusti visus namo struktūros sluoksnius. Iš gyvenamosios dalies patenki į terasą, o paskui staiga patenki po namu.
Kartais tam tikri architektūriniai sprendimai realybėje įgauna visai kitą prasmę. Šio projekto atveju būtent tarp kolonų esanti erdvė netikėtai tapo vaikų žaidimų aikštele. Tokį praktišką konstrukcijų panaudojimą lėmė gilios architektų įžvalgos.
Varis, naudojamas fasadų apdailai, laikui bėgant susilieja su šalia esančiu mišku, jo medžių kamienais, taip numesdamas svorį ir organiškai prisitaikydamas prie aplinkos. Taip išryškėja tik apačioje esanti betoninė linija, atskleidžianti pastato kontūrus.
