Mokyklos projekte taip pat turėtų būti integruotos pažangiosios technologijos ir išmaniosios skaitmeninės sistemos, pirmenybę teikiant tvarumui ir galimybei panaudoti po karinių išpuolių likusias nuolaužas kaip išteklius būsimoms statyboms.
Pagal tokias rekomendacijas bus parengta tarptautinio architektūrinio konkurso užduotis. Konkursą ketinama skelbti lapkritį, o 2024 metų pavasarį bus išrinktas geriausia Ateities mokyklos Ukrainoje architektūrinė idėja. Pagal ją konkurso nugalėtojas rengs techninį projektą, kuriuo galės naudotis ir Ukrainos institucijos, ir tarptautiniai partneriai, dalyvaujantys šios karo niokojamos šalies atstatymo procesuose.
„Nekantraujame paskelbti tarptautinį konkursą tikėdamiesi, kad gausime geriausią Ukrainos adaptyvios mokyklos projektą. Turint šį techninį projektą, kuriuo galės naudotis visos bendruomenės, bus išvengta galimo vėlavimo statant būsimas mokyklas“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) „CoCreate future of Ukraine“ programos vadovas Artūras Žarnovskis.
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių teigimu, priemonių, kuriomis siekiama atkurti švietimo prieinamumą Ukrainoje, negalima atidėlioti. „Susipažinau su vaikais, kurie ketverius metus nematė mokyklos dėl pandemijos, šiuo metu vykstančio karo. Mačiau vaikus, kurie prarado bendravimo įgūdžius, pavyzdžiui, dešimtmečių, kurie vos galėjo skaityti, o kartais net normaliai kalbėti“, – sakė Ana Novosad, buvusi Ukrainos švietimo ir mokslo ministrė, 2019–2020 m., NVO „Saved“ viena iš įkūrėjų.
2023 m. spalio 5–6 dienomis vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse, kurias kartu su CPVA organizavo Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos ir Ukrainos architektūros bei švietimo specialistai diskutavo ir kūrė naujos mokyklos Ukrainoje koncepciją. „Kūrybinių dirbtuvių formatą pasiūlėme kaip pasirengimo tarptautiniam atviram architektūriniam konkursui etapą.“ – sako projekto „Ateities mokykla Ukrainoje“ vadovė, LAS Tarybos narė Rūta Leitanaitė. – „Tam, kad konkursas būtų sėkmingas, reikalinga kuo aiškesnė užduotis architektams. Prieš kūrybines dirbtuves tikrai negalėjome pasakyti, jog žinome, kokios mokyklos Ukrainos žmonėms reikia. Tiesiog kopijuoti Lietuvos patirtį kuriant naujas mokyklas, kad ir kokios jos geros būtų, tikrai nebūtų teisingas kelias – juk Ukrainoje skiriasi ir standartai bei reikalavimai, o taip pat – galbūt ir mokymo būdas, įpročiai; be to, karas taip pat įnešė specifinių aspektų. Todėl nutarėme suburti profesionalų grupę, kurią pakvietėme diskutuoti apie tai, kokią naują mokyklą Ukrainoje reikėtų kurti“. Kūrybinėse dirbtuvėse Lietuvos grupę sudarė edukacijos architektūros kūrimo patirties turintys architektai Aurimas Syrusas („IMPLMNT“), Aurimas Sasnauskas („A2SM“), Laura Malcaitė („INBLUM“), Bučoje (Ukraina) mokyklą suprojektavusi architektė Viktorija Blažienė („2L Architects and Engineers“) bei projekto vadovas Šarūnas Stepukonis („BaltCAP“), Ukrainos projektuose dalyvaujantis urbanistas Tadas Jonauskis („Pupa“), Vilnius TECH Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius, Vilnius EDU vadovė Unė Kaunaitė, Pilaitės gimnazijos direktorius Mindaugas Briedis. Ukrainiečių specialistų grupę sudarė architektės Ana Kyrij, Olga Poduškina, Iryna Kravčenko, Alisa Aleksandrova, SavED nevyriausybinės organizacijos, skirtos edukacijos infrastruktūrai atkurti vadovė Ana Novosad, šiuo metu Vilnius TECH dirbanti ukrainietė architektūros tyrėja dr. Kateryna Didenko, ukrainiečių vaikams skirtos Gravitation mokyklos Vilniuje direktorė Iuliia Dobroskok ir mokytoja Tetiana Liuta bei projekto partnerės, Ukrainos vyriausybinės organizacijos „Ukrainos atstatymo ir infrastruktūros plėtros agentūra“ atstovai Daniil Savenko ir Oleksii Donchenko.
Tarpdisciplininė komanda diskutavo apie naują edukacijos paradigmą ir mokyklų poreikį Ukrainoje, architektūrinius naujos mokyklos aspektus (funkcijas, programą, reikalavimus erdvėms bei ryšiams), socialinius aspektus (mokyklos, kaip bendruomenės centro, rolę ir funkcijas) bei technologinius aspektus – kūrė rekomendacijas dėl tvarumo, technologijų, galimų statybinių medžiagų.
„Besikalbant apie būsimą projektą, gimė nauja sąvoka – adaptyvus projektas.“ – sako konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ koordinatorius architektas Rokas Kilčiauskas. – „Šios iniciatyvos užduotis – sukurti taip vadinamą tipinį projektą, t.y., mokyklos sprendinius ketinama įgyvendinti kelis kartus skirtingose Ukrainos vietose, kurios kol kas – nežinomos. Tačiau gera architektūra visuomet reaguoja į kontekstą – reljefą, gretimą užstatymą, vietos bendruomenės poreikius. Priešingai tipiniam projektui, kuris paprastai yra „nuleidžiamas“ į aplinką toks, koks yra, adaptyvus projektas turėtų būti pasiduodantis transformacijoms pagal konkrečios vietos poreikius ir galimybes, tai aptariant ir su vietos bendruomene.“
Pasak kūrybinių dirbtuvių dalyvių, Ateities mokykla turėtų suteikti vaikams kokybišką, saugią ir įkvepiančią aplinką mokytis ir bendrauti, mokytojams – mokyti ir tobulėti, o bendruomenėms – burtis, mokytis, dirbti, švęsti, o prireikus – pasislėpti nuo karo pavojaus. Patalpos, kuriomis galėtų naudotis ir mokiniai, ir bendruomenė – tai renginių erdvės, valgykla, konferencijų erdvė, laboratorijos, įvairios dirbtuvės, sporto salė ir kita. Veiklos turėtų būti derinamos tose pačiose patalpose skirtingu metu, todėl erdvės turėtų būti pritaikytos ir mokyklų architektūros reglamentavimui Ukrainoje, ir kartu universalios. Ekspertai atkreipė dėmesį, jog karas padarė didžiulę žalą Ukrainos piliečių sveikatai – fizinei ir psichologinei – todėl labai svarbu, kad mokykla būtų pritaikyta ir mokiniams bei suaugusiems su specialiais poreikiais. Karo patirtis taip pat diktuoja ir prioritetą kurti pastatą, galintį veikti atjungus jį nuo miesto inžinerinių tinklų. Nepaisant turiningos programos ir aukštų reikalavimų erdvių kokybei, mokyklos projektas turėtų būti racionalus bei taupus – ir statybų etape, ir jį eksploatuojant.
Atvirame architektūriniame konkurse bus kviečiami dalyvauti architektai iš bet kokios šalies, su sąlyga, kad kūrybinėje komandoje būtų bent vienas architektas, turintis teisę užsiimti architektūros praktika Ukrainoje, ir bent vienas architektas, turintis teisę užsiimti architektūros praktika kitoje šalyje, nei Ukraina. Konkurso darbus pagal kokybinius kriterijus vertins komisija, kurios didžiąją dalį sudarys profesionalūs architektai iš Lietuvos, Ukrainos, taip pat pripažinti architektai iš kitų šalių. Konkurso laimėtojams numatytos 12 000 Eur (I vieta), 10 000 Eur (II vieta) ir 8 000 Eur (III vieta) piniginės premijos, o su pirmosios vietos laimėtoju CPVA pasirašys projektavimo sutartį.
Projektas „Ateities mokykla Ukrainoje“ yra Lietuvos Vyriausybės iniciatyva, siekiant padėti Ukrainai atkurti sugriautą jos švietimo infrastruktūrą. Įgyvendinant projektą, kuris yra programos „CoCreate future of Ukraine“ dalis, bus sukurtas aukštos kokybės adaptyvus techninis mokyklos projektas, kuris atitiks vietos specifiką ir bendruomenių poreikius ir galės būti pritaikymas mokyklų statybai visoje Ukrainoje. Tai sutaupys laiko, mažins išlaidas bei padės sukurti Ukrainos vaikams geriausią ir inovatyviausią Ateities mokyklą.
Projektą vykdo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS). Projekto partneris Ukrainoje – Ukrainos atstatymo ir infrastruktūros plėtros agentūra. Iš Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo šiam projektui skirta 500 tūkst. eurų.
