Tai suprasdama LAS tarybos narė Rūta Leitanaitė ėmėsi iniciatyvos. Prieš metus pradėjo rengti projektą UREHERIT, kurio esmė suvienyti jėgas dėliojant tą svarbų planą.
Atstatyti paveldą po karo – ilgas ir sudėtingas procesas, pareikalausiantis daug pastangų, išteklių ir kantrybės. Ukrainos vienos palikti negalima. Ir dėl jų, ir dėl mūsų pačių.
Trejus metus truksiančio kultūrinio projekto metu Europos ir Ukrainos architektai mokslinių tyrimų, kūrybinių dirbtuvių, viešų diskusijų, renginių, kvalifikacijos kėlimo kursų ir architektūros studijų metu nagrinės Ukrainos kultūros paveldo apsaugos ir atkūrimo temas.
„Pasaulis ir Ukraina jau ima intensyviai rengtis šalies atkūrimui. Kultūros sektorius – viena iš dėmesio ir finansų reikalinga sričių, o kultūros paveldas – vienas svarbiausių tvaraus kultūrinio, socialinio, aplinkos ir ekonominio atsigavimo išteklių.
Besidalindami žiniomis, patirtimi ir eksperimentuodami projekto dalyviai ieškos būdų, kaip bendrų Ukrainos atstatymo pastangų kontekste atkurti ir naujam gyvenimui prikelti karo sužeistą Ukrainos nekilnojamąjį paveldą, atkurti ar iš naujo kurti socialines ir identiteto struktūras, suaktyvinti ir į visus šalies atkūrimo etapus įtraukti vietos bendruomenes, sukurti ir aktyvuoti vietinius ekonominius tinklus ir procesus“, – sakė projekto iniciatorė R.Leitanaitė.
Projekto konsorciumą sudaro 12 architektūrinių organizacijų iš Europos ir Ukrainos. Tai: Lietuvos architektų sąjunga (koordinatorius), Švedijos architektų sąjunga, Austrijos architektų ir inžinierių rūmai, Karališkoji Danijos akademija, Rumunijos architektų rūmai, Nacionalinė Italijos architektų, planuotojų, kraštovaizdžio architektų ir konservatorių taryba, Vokietijos architektų rūmai, Estijos architektų sąjunga; asocijuotas partneris – Europos architektų taryba. Ukrainai atstovauja Ukrainos nacionalinė architektų sąjunga, NVO „ro3kvit“ ir Charkivo architektūros mokykla.
„Ukrainai, kaip ir bet kuriai kitai šaliai, netinka copy-paste sprendimai ar visažinio partnerio iš Vakarų patarimai. Kartu su kitais projekto partneriais iš pat pradžių sutarėme laikytis principo, jog metodikos, rekomendacijos ir pasiūlymai bus kuriami tik kartu su Ukrainos architektais, kultūros specialistais ir bendruomenėmis, stengiantis pritaikyti geriausias europines praktikas unikaliam Ukrainos kontekstui,“ – neabejoja R.Leitanaitė.
Kartu su Rūta į Lvivą padirbėti atvyko du savanoriai – strateginės plėtros konsultantė Julija Abromavičienė ir urbanistas Martynas Marozas.
„Nes man rūpi „diena po karo“, kuri bus labai svarbi Ukrainai. Pritariu Rūtai, kad planas būtinas, jei jo nebus, šalis klimps į anarchiją, o tuo kaipmat pasinaudos priešas“, – sakė lietuvių komandon pasisiūliusi Julija.
Projekto UREHERIT metu bus nagrinėjamos: urbanistinio, architektūrinio paveldo Ukrainoje vertė; karo padarytos žalos urbanistiniam, architektūriniam paveldui Ukrainoje įvertinimas, apsaugos metodai; urbanistinio, architektūrinio paveldo Ukrainoje tvaraus, socialiai teisingo, ekonomiškai racionalaus ir kultūriškai prasmingo išsaugojimo, atkūrimas ir įveiklinimas; bendruomenės dalyvavimas, įgalinimas ir aktyvavimas kultūros paveldo apsaugos, atkūrimo ir įveiklinimo procesuose; holistinė modernizmo daugiabučių renovacija; architektūriniai konkursai, kaip būdas skaidriai ir kokybiškai atnaujinti ir įveiklinti kultūros paveldą; technologijos ir paveldas: kaip jį atnaujinti.
M. Morozas neabejoja, kad projektas taps ilgalaike Europos ir Ukrainos architektų, urbanistų, paveldo specialistų bendradarbystės ir tyrimų platforma.
„Svarbu ir čia, ir dabar, tačiau dar svarbiau, kas jau antrus metus niokojamos šalies laukia rytoj“, – portalui lrytas.lt sakė Medeina Usinavičiūtė, UREHERIT projekto vadovės R. Leitanaitės asistentė.
Projekto paraiška pateikta Kūrybiškos Europos programos specialiai paprogramei, skirtai bendradarbiavimui tarp Europos ir Ukrainos menininkų remti. Projektui, kuris truks 3 metus, skirtas 1 mln. eurų kofinansavimas iš „Kūrybiškos Europos“ programos. Projektą taip pat dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
