Žaliakalnyje, Vydūno alėjoje, atgimė istorinis 13-uoju numeriu pažymėtas pastatas. Tarpukariu jame veikė Italijos pasiuntinybė ir gyveno pats diplomatas.
Kelis pastaruosius dešimtmečius ši dviejų aukštų vila su priestatu stovėjo beveik nenaudojama ir nyko.
Atkūrus vertingas paveldo saugomas detales netrukus name vėl bus laukiama į Kauną atvykstančių svečių.
Vaizdas buvo apgailėtinas
Einant Vydūno alėja anksčiau akys krypdavo į kiek toliau nuo gatvės stovintį įspūdingą pastatą su kolonomis, kuris vis labiau nyko. Byrėjo fasado tinkas, iš po jo kyšojo vis labiau trupančios raudonos plytos.
Lauko sienos buvo dažytos ir perdažytos geltonais, vėliau rausvais, o ant šios sluoksnio pilkais dažais, kurie laupėsi.
Dabar vaizdas visai kitoks. Vila iš tolo šviečia geltona ir balta spalvomis bei džiugina atkurtomis detalėmis.
Pastatė įspūdingą vilą
Buvusią Italijos ambasadą prieš kurį laiką įsigijo bendrovė „KNT Valda“. Jos vadovė Irma Pašukevičiūtė pasakojo, kad ieškota nupirkto pastato istorijos. Pavyko sužinoti, jog 1926 metais statybų bendrovės „Mūras“ savininkas Romanas Polovinskas inžinieriui Antanui Breimeriui užsakė suprojektuoti gyvenamąjį namą.
Šis suprojektavo priemiesčio vilą primenantį namą aukštu mansardiniu stogu, atviru prieangiu su kolonomis ir balkonu-terasa.
Pats savininkas viloje negyveno. Pastatas 1927 metais buvo išnuomotas Italijos diplomatinei atstovybei.
Priėmimai vykdavo priestate
Italijos diplomatas viloje gyveno, bet priėmimams, matyt, stigo vietos, todėl pageidavo, kad būtų pastatytas ir dviaukštis priestatas su garažu. Jis iškilo 1936 metais.
„Priestatas buvo skirtas priėmimams, antrame aukšte buvo suprojektuota salė su didele dengta terasa virš garažo, erdvia virtuve. Indams kilnoti buvo įrengtas keltuvas. Rūsyje buvo laikomos vyno atsargos“, – pasakojo I.Pašukevičiūtė.
Italijos diplomatinė atstovybė viloje veikė iki 1940 metų. 1941 metų birželio sukilimo metu pastate buvo įsikūrę Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) aktyvistai.
Sovietmečiu joje veikė Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (DOSAAF) kontora. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę statinys ilgai buvo bešeimininkis.
Atkūrė, kas buvo įmanoma
I.Pašukevičiūtė tikino, kad pastato būklė buvo prasta. Tarpukario vilos interjero detalių išliko mažai, jos buvo sunaikintos sovietmečiu. Priestato garaže stovėjo senas sovietinis automobilis, po juo plytėjo didelė tepalų dėmė.
Nusprendus vilą atnaujinti atlikti visi privalomi tyrimai, nustatyta, kas joje buvo vertinga ir ką įmanoma išsaugoti bei restauruoti arba atkurti pagal senus pavyzdžius.
Buvo suremontuotas ir restauruotas pastato fasadas, terasa su baliustrada, balkonas, langai, durys. Fasado dažų spalva parinkta remiantis polichrominiais tyrimais.
Pastato viduje išsaugotas autentiškas kapitalinių sienų tinklas, restauruotos arba atkurtos nišos, puskolonės, lubų tinko dekoro detalės, mediniai laiptai, spintelių durys.
Grindų metlacho plytelės buvo sunaikintos, todėl jas vilos šeimininkai užsakė pagaminti Portugalijoje.
Aptikta ir dalis labai prastos būklės parketo. Jo lentelės platesnės ir ilgesnės nei įprasta. Parketą, kuris paklotas visame name, taip pat teko gaminti specialiai.
Vila ir priestatas baigiami pritaikyti gyventi, juose įsikurs svečių namai.
Projektą ir darbus kruopščiai derino
Mindaugas Norkus
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas
„Buvęs Italijos ambasados pastatas buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir paskelbtas saugomu.
Dabartiniai jo savininkai kruopščiai derino projektą, kaip ir ką saugoti, atliktus darbus vertino paveldosaugininkai. Geriau išlikęs buvo pastato fasadas, daug interjero detalių jau buvo sunaikinta, bet džiugu, kad pavyko optimaliai išsaugoti ir atkurti, kas buvo vertinga.
Tai gerasis pavyzdys, kaip reikėtų atkurti vertingus pastatus.“
