Konkurso „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nugalėtojas –
Uostas Svencelėje / DO ARCHITECTS: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, S. Grincevičiūtė, I. Uogintas, G. T. Gylytė, K. Žiliukas, M. Grabauskaitė, E. Deksnytė, L. Gaudulytė, M. Steponavičiūtė, E. Martinkevič, G. Mintaučkytė, J. Paičius, E. Skiestenis, G. Aismontas. „Karres en Brands“: B. Brands, S. Karres, K. Brandt, U. Haerden, U. Krause. Kiti: L. Rekevičius, M. Jusaitė, M. Ramanauskienė. Vizija: D. Šatkus, M. Šatkus.
Konkursui atrinkta 13 nominantų. Darbus vertino komisija: Gintaras Balčytis, LAS atstovas, Ramunė Staševičiūtė, A. Zavišos fondo atstovė, Kęstutis Mikšys, 2004 m. konkurso laureatas, Gustė Kančaitė, 2016 m. konkurso laureatė, Asta Kiaunienė, 2011–2012 m. ir 2021 m. konkurso laureatė. Vadovaujantis Konkurso sąlygomis ir Konkurso komisijos darbo reglamentu, komisija turėjo atrinkti tris kandidatus į laureato apdovanojimus.
Komisijos narių apibendrinti pasisakymai apie tris daugiausiai dėmesio bei vertinimo balų surinkusius kūrinius:
Uostas Svencelėje
„Uostas Svencelėje – įvykis. Tai ne tik gera urbanistika ir kokybiška architektūra, tai galimybė kitokiam gyvenimo būdui. Smagu, kad svajonė virto puikia realizacija“.
„Svencelė – Architektų ir vystytojų vizionieriškas komandinis darbas – sukurta kokybiška rekreacinė vieta, įsisavintos lyg tol nenaudojamos teritorijos priešais nuostabias Neringos panoramas ir prie Kuršių marių pakrantės. Negyva „jokia“ vieta – tapo traukos centru įvairioms socialinėms grupėms – tiek jaunimui (stovyklos, gyvenimas „konteineriuose“, tiek vėjo fanams (vėjo aitvarų sportas), tiek ir kokybiškos, minimalistiškos architektūros vilos.
Lietuvoje, kur turime nemažai vandens, bet nemokame jo urbanizuotai įsisavinti, tai toks gamtos „pasikinkymas“ naujo gyvenimo scenarijaus kūrimui – kai vietoj gatvių yra kanalai – ir galima grįžti namo laiveliu – yra romantiškas naujadaras ir įdomybė. Kūrinys atliepia visus konkurso vertinimo kriterijus – kontekstualus integravimas aplinkoje, dialogas su aplinka, naujos urbanistinės situacijos sukūrimas tuščiame gamtos „lape“.
Forma minimalistiška, neutrali, nekonkuruojanti savo dominavimu su aplinkoje, kompoziciškai vientisas kvartalas – apjungiantis skirtingus scenarijus. Na, o funkcija – čia įdomiausia – gatveles pakeičiant kanalais, kuriais galima išplaukti į marias įkūrė lyg šiol nematytą Lietuvoje namų ir gyvenviečių tipologiją (Olandijoje matytas, Lietuvoje – ne). Mes džiaugiamės lietuviška“.
„Sukurtas naujas traukos taškas visiškai tuščioje vietoje savo užmanymu yra visiškai naujas reiškinys Lietuvos architektūros ir urbanistikos istorijoje. Netikėta idėja pievose iškasti kanalus ir sukurti naują teritoriją vandens pramogų mėgėjams su uosto infrastruktūra, gamtinės aplinkos ir kokybiškos architektūros santykis kelia didelį pasigėrėjimą investuotojų ir architektų komandos pastangomis sukurtu rezultatu“.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje. Autoriai Kristina Jurkutė, Stanislovas Lukšas
„Aiški architektūrinė idėja, artimos aplinkos gamtinei situacijai formos, jautros architekūrinės raiškos priemonės ir tinkamas apdailos medžiagų panaudojimas leidžia šį projektą priskirti geriausiųjų grupei“. „Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje – rekreacinė architektūra – rekreacinė aplinka ir rekreacinė funkcija.
Įsiliejimas gamtoje, kontekstualios natūralios medžiagos. Visuomeninis pastatas, jautriai atliepia aplinką, landšaftą– „tarsi pasivaikščiojimas kopose“ tarp apželdintų stogų ir medinių šakų. Atsako į visus rekreacinės architektūros kriterijus – yra įsiliejantis aplinkoje, ramus, originalus savo forma. Pastato uždara funkcija – „gydykla“ – palydima ir pažintinėms programomis visuomenei, prieigos, mažoji architektūra taip pat jautriai suprojektuoti. Kompleksas bioninių formų, ištirpsta gamtiniame reljefe“.
Vingrių šaltinių skveras Vilniuje. Autoriai Lolita Vileikienė, Paulius Jonys
„Įdomi, ne tradicinėmis priemonėmis sutvarkyta miesto viešoji erdvė, papildo ir sustiprina šios miesto dalies identitetą. Istorinė atmintis, susipindama su greta esančiomis meninėmis intencijomis, reflektuoja bendruomenines pastangas kūrybiškai interpretuoti lokalias miesto rekreacines vietas“. „Kokybiška, kontekstualu, architektūrinės užuominos puikiai perskaitomos“.
