„Viskas prasidėjo nuo to, kai miestas neleido gaivinti ar perstatyti buvusių Profsąjungų rūmų, buvo pasakyta, kad tarybinis betonas nuo Tauro kalno turi būti nukeltas. Tada prasidėjo idėjos gimimas, kas galėtų atsirasti vietoje to ir tada, kalbant su Kultūros ministerija, atsirado idėja, kad šioje vietoje galėtų atsirasti Nacionalinė koncertų salė“, – pirmadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) žurnalistams teigė V. Benkunskas.
„Tai užpildys didelę spragą kultūros sektoriuje, tai didelį žiūrovų skaičių talpinanti aukštos akustinės klasės koncertų salė, kuri galėtų priimti garsiausius pasaulio orkestrus, kolektyvus ir ne tik Vilnių, bet ir Lietuvą galėtų padaryti daug konkurencingesnę“, – aiškino jis.
Sostinės vadovas pažymėjo, kad statybos leidimas yra gautas, o projekto kaina perskaičiuota pagal šių metų balandžio mėnesio įkainius.
„Perskaičiavome kainas šių metų balandžio mėnesio įkainiais ir projekto vertė einant į rangos konkursą siekia 121 mln. eurų. Tikimės, kad konkurencija bus didelė, tarptautinis konkursas ir vienas didžiausių Vilniaus istorijoje“, – sakė Vilniaus meras.
„Tikimės, kad kaina bus mažesnė, bet investicija didelė ir Vilniaus ir valstybės mastu“, – tvirtino jis.
V. Benkunskas akcentavo, kad rangos konkursas suskaidytas taip, jog rangovas būtų įpareigotas objektą pastatyti per penkerius metus.
„Tikimės, kad rangos konkursą pravesime per šaltąjį sezoną, sutartį planuojame pasirašyti po konkurso pavasarį, pirmąjį kitų metų pusmetį ir nedelsiant prasidės rangos darbai“, – teigė Vilniaus vadovas. „Tikimės, kad projektas sklandžiai 2029-ais metais bus pabaigtas ir pakeis mūsų miestą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu kontekstu“, – pažymėjo jis.
S. Kairys: Kultūros ministerija ir VMS skirs po 22,5 mln. eurų
Tuo tarpu kultūros ministras Simonas Kairys aiškino, kad šis projektas yra vienas ambicingiausių šalyje, kalbant apie kultūros infrastruktūrą. Anot jo, Kultūros ministerija ir VMS kartu skirs kiek daugiau nei 45 mln. eurų Nacionalinei koncertų salei.
„Visi žinome, kad šis projektas yra valstybės investicijų programoje, taip pat Vyriausybė savo programoje buvo įsirašiusi tiek išgryninti veiklos modelį, tiek visą projektą pastatyti ant bėgių, kad jis galėtų judėti sėkmingai“, – sakė S. Kairys.
„Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepė (...) ir svarbiausias dalykas kartu suremti pečiai, kurie mums liečia kartu, tiek savivaldybei, tiek Kultūros ministerijai, sugeneruoti po 22,5 mln. eurų. Per du metus, iki 2025-ųjų metų pabaigos startuoti su daugiau nei 45 mln. eurų, kalbant apie Nacionalinę koncertų salę. (...) Kultūros ministerija šį projektą įsirašo į savo pažangos programą, o tai reiškia ir įpareigojimą procesams, kurie vyks pasikeitus Vyriausybėms ir pan.“, – akcentavo jis.
Daugiafunkcis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą, pažymima pranešime.
Kuriamas akustinis modelis
Rengiantis Nacionalinės koncertų salės statybai, gruodžio pabaigoje buvo pradėtas kurti akustinis Didžiosios salės maketas.
Akustinis modelis – archajiška technologija,kuria praktiškai išbandomi teoriniai skaičiavimai: garso dažnis yra proporcingai pritaikomas modelio masteliui ir suprojektuojama tinkamiausia salės akustika, rašoma pranešime.
Koncertų salės finansavimas
Valstybės finansavimo poreikis projektui atsirastų tik 2024 metais. 2023-iaisiais suplanuotas pasirengimas tarptautinio rangos darbų konkurso pirkimui ir pats konkursas, kurio galutinių rezultatų tikimasi 2024 m. pirmą ketvirtį.
Nacionalinės koncertų salės statytojas, planuojama, bus Vilniaus miesto savivaldybė, kuri šią funkciją pagal kompetenciją patikės Vilniaus vystymo kompanijai. Objekto valdytojo-operatoriaus klausimas bus sprendžiamas vėliau.
