„Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar, įstatymui įsigaliojus, valstybė privačius miškus, patekusius į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, išpirktų“,– sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkai primena, kad pagal Miškų įstatymą miesto teritorijoje esantis miškas (miesto miškas) yra išimtinė valstybės nuosavybė.
Išvadoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją patekę privatūs miškai, atsižvelgiant į Miškų įstatymo nuostatas, būtų priskirti rekreacinių miškų kategorijai, kuriose taikomi ūkinės veiklos ribojimai.
„Atsižvelgiant į tai, net valstybei ir neišpirkus privačių miškų, manytina, tokių miškų savininkams už naujus ūkinės veiklos ribojimus, turėtų būti atitinkamai kompensuojama“,– sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Todėl jiems kyla abejonių, ar yra pagrįsta projekto aiškinamajame rašte įrašyta nuostata, kad įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Seimo Teisės departamentas kritiškai vertina siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą – 2023 m. gruodžio 31 d. „Atsižvelgus į tai, kad savivaldybių teritorijų dalies ribų pakeitimo įsigaliojimas paskutinę metų dieną gali sukelti šios nuostatos įgyvendinimo nepatogumų (pavyzdžiui, dėl apskaitos tvarkymo), svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimas neturėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia‘,– sako Seimo teisininkai.
Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės taryba, jį teikia Vidaus reikalų ministerija.
Siūlomi Vilniaus miesto ribų pakeitimai suderinti su besiribojančiomis Trakų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėmis, teritorijų ribų pakeitimo planas suderintas su aplinkos, susisiekimo ir žemės ūkio ministerijomis ir valstybės įmone Registrų centru.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, šiuo metu esanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus ir pastatus, esančius ant savivaldybių teritorijų ribos, įstrižai kerta kelius, vandens telkinius ir kt., o tai prieštarauja teisės aktuose nustatytiems gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo reikalavimams. Priėmus įstatymą, bus nustatytos tikslios, teisės aktų reikalavimus atitinkančios trijų besiribojančių savivaldybių teritorijų ribos.
Įstatymo projekto autorių teigimu, teigiamą poveikį pajus ir gyventojai – pakeitus savivaldybių teritorijų ribas, po to sutvarkius gyvenamųjų vietovių ribas, jie galės tinkamai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Manoma, kad šis sprendimas turės teigiamos įtakos vystant kelių ir kitų inžinierinių objektų infrastruktūrą, padės spręsti teritorijų planavimo, nekilnojamojo turto ribų formavimo, adresų suteikimo, gyvenamosios vietos deklaravimo problemas.
Dokumento aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad priėmus įstatymą, Vilniaus rajono savivaldybė gali patirti neigiamą pasekmę – nereikšmingai sumažės įplaukų į savivaldybės biudžetą (gyventojų, mokančių gyventojų pajamų mokestį į savivaldybės biudžetą sumažėjimas savivaldybėje – apie 54 asmenys, t. y. – apie 0,05 proc. nuo visų šios savivaldybės gyventojų skaičiaus).
