Japonų architektas Kisho Kurokawa (1934–2007) geriausiai žinomas kaip metabolizmo architektūros krypties pradininkas. Pačiame Tokijo centre, Gizos rajone 1972 metais pastatytas bokštas „Nakagin“ (angl. Nakagin Capsule Tower) – bene žymiausias ne tik jo paties, bet ir visos metabolizmo architektūros krypties realizuotas kūrinys.
Jį sudarė du tarpusavyje sujungti 11 ir 13 aukštų betoniniai elementai prie kurių tvirtinosi 140 betoninių kapsulių.
Savo paskutinius gyvenimo metus žymus japonų architektas praleido kovodamas, kad šis vienas Tokijo simbolių būtų išsaugotas ateities kartoms.
Nepaisant, jog bokštas buvo vienas pačių ryškiausių Tokijo statinių, praėjus 15 metams po autorius mirties japonai jį visiems laikams demontavo. San Francisko modernaus meno muziejus (SFMOMA) tapo pirmuoju, įsigijusiu vieną iš šio metabolizmo simbolio kapsulių.
Jo betoninė kapsulė „Capsule A1302“ – studijos tipo surenkamas gyvenamasis segmentas su ikonišku apskritu langu, vonios kambariu, įmontuota lova ir sulankstomu stalu. Identiškų kapsulių bendrasis plotas – apie 9 kv. m.
PILOTAS.LT duomenimis, iš jų yra išsaugotos tik 23. XX amžiaus 2-ojoje pusėje bokštas „Nakagin“ pasauliui reikšmingai reprezentavo metabolizmo architektūros kryptį.
Didelę įtaką pasaulinei architektūrai padariusi kryptis rėmėsi japonų sąvoka „shinchintaisha“ (kitaip – metabolizmas) bei budizmo dvasinio atsinaujinimo ir regeneracijos idėja. Pagal architekto K.Kurokawa‘os sumanymą, bokšto „Nakagin“ kapsulės turėjo būti keičiamos kas 25 metus, tačiau pastaroji kūrėjo mintis dėl lėšų stokos bei vėliau iškilusių techninių problemų taip ir liko neįgyvendinta.
Beje, SFMOMA kartu su kapsule taip pat gavo žinomo menininko Noritaka Minami 9 pastato nuotraukų seriją, kuri dokumentuoja daugiausia šio interjerą. Naujasis kapsulės šeimininkas kol kas nepraneša, kada naujasis muziejaus artefaktas bus pristatytas Amerikos architektūros gerbėjams.
Parengta pagal SFMOMA ir PILOTAS.LT informaciją. Titulinė nuotrauka: „Nakagin“ kapsulių bokšto išsaugojimo ir restauracijos projektas.
