Trečioji vieta skirta darbui „CIUTA, CIUTA“ (autoriai: MB „Bauland“, su MB „ŠA atlelier“ (Antanas Šarkauskas, Gabrielė Šarkauskienė, Milda Pacevičiūtė, Donatas Baltrušaitis, Evelina Bartusevičiūtė).
Architektūrinio atviro konkurso metu ieškotas geriausias architektūrinis pasiūlymas, kuris šiuolaikiškomis ir jautriomis vietai priemonėmis sujungtų vertingus kultūrinius muziejinius objektus, būtų išplėstas jų funkcionalumas, į miesto gyvenimą mandagiai integruota Anykščių muziejinė kalva. Dėmesio centre – A. Baranausko klėtelė, kurioje poetas sukūrė lyrinę romantinę poemą „Anykščių šilelis“.
„Istorija privalo išlikti lengvai skaitoma, o pagrindinis tikslas, kokybinėmis intervencijomis užtikrinti kultūros tęstinumą. Aukštos kokybės architektūrai istorinėse vietose turi būti skiriamas deramas dėmesys.
Apie tai aiškiai savo rašte Kultūros-švietimo įstaigų tuometiniam komitetui išrašė rašytojas, muziejininkas, gidas, multifunkcionierius Antanas Vienuolis Žukauskas, kuris, lyg vizionierius, numatydamas keliais dešimtmečiais į priekį, užprogramavo pirmojo Lietuvos memorialinio muziejaus, kurį pats įkūrė 1927 gegužės mėnesį ir kurio šimtmetį mes turime atšvęsti 2027 metų gegužę tinkamai, mandagiai, atliepę į rašytojo viziją ir neįkainuojamą palikimą dar daugeliui metų“, – sakė Anykščių vyr. architektė Daiva Gasiūnienė.
Konkurse varžėsi aštuonios architektūrinės koncepcijos, iš kurių ekspertinė komisija sudaryta iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovų bei savo srities specialistų – architektų ekspertų – Paleko architektų studijos architekto Rolando Paleko, biuro „Išora & Lozuraityte studio for architecture“ architektės Onos Lozuraitytės ir architektūros biuro „Dukart jot“ architekto-urbanisto Vytauto Buinevičiaus, išrinko tris nugalėtojus.
Konkurso darbų recenzentė architektė-kultūros paveldo ekspertė Marija Nemunienė. Pirmų trijų vietų laimėtojai pasidalins 10 tūkst. eurų prizinį fondą, o pirmosios vietos nugalėtojai bus pakviesti parengti techninį projektą.
Ekspertinė komisija posėdžio metu sveikino visus konkurso darbų autorius, pabrėždami aukštą darbų atlikimo kokybę, intelektualias ir jautrias koncepcijas.
Vertinimo komisija išskyrė pirmos vietos darbą kaip kūrinį, kuriame geriausiai atskleistas ir architektūrinėmis priemonėmis pabrėžiamas sodybos, kaip muziejaus sodybiškumas. Ypatingai gerai vertintas vidinės aikštės sprendimas: formuojama erdvė apjungianti visus ansamblio elementus.
Siūlomas judėjimas ratu kieme. Tai yra viena stipriausių darbo savybių. Klėtelės gaubto dydis ir proporcija sklandžiai įsilieja į kontekstą, nekonkuruoja su A. Žukausko–Vienuolio namu, o pasirinktas naujojo statinio charakteris harmonizuoja aplinką sukurdamas kompozicinį perėjimą iš saugyklos pastato į kitus A. Žukausko-Vienuolio sodybos pastatus.
Vertinimo komisija sveikino antrosios vietos darbo autorių sprendinius, kurių pagalba pavyko suvaldyti neaiškią saugyklos sklypo funkciją, ją papildant naujomis erdvėmis ir programa, paliekant sodybos sklypą švarų. Meistriškai komponuojamas siaurasis vieno aukšto tūris greta saugyklos pastato, taip saugyklos disonuojantį tūrį pavyksta vizualiai sumažinti ir suvaldyti.
Labai palankiai vertinamas natūralių dangų parinkimas ir vietinių medžiagų naudojimas. Labai jautrus ir genialus sprendimas – išnykstanti riba tarp interjero ir eksterjero, sudaromas įspūdis jog klėtelė stovi lauke.
Komisija įvertino puikiai trečiosios vietos laimėtojų darbą už suvaldytą ansamblio erdvinę struktūrą. Koncepcijoje sukuriamos sąlygos pažinti skirtingus sodybos elementus kaip vientisą ansamblį.
Puikus gaubto erdviškumo pasiūlymas: sudaromos sąlygos suvokti pastatą iš visų pusių įskaitant ir stogą. Klėtelei skiriamas tinkamas, pagarbus kiekis erdvės. Pati gaubto architektūra išieškota iki smulkių detalių, jaučiamas jautrumas ir meistriškumas.
Daugiausiai balsų visuomenės balsavime surinko darbas „SODYBA“.
