„Visada norėjau gyventi gamtoje, prie vandens, kad savo kieme užuosčiau jo kvapą ir girdėčiau čiulbančius paukščius“, – prisipažino M. Tarvydas. Todėl 290 kv. m bendro (235 kv. m – gyvenamojo) ploto namą jis vadina savo ir žmonos svajonių būstu. O palyginti jis tikrai turi su kuo – vyras yra pakeitęs jau kone dešimt gyvenamųjų vietų, tad sulaukęs penkiasdešimtmečio labai aiškiai žinojo, ko nori.
Svarbiausia – vieta ir ekologija
„Namas turėjo būti pastatytas ir įrengtas naudojant kuo daugiau natūralių ir ekologiškų medžiagų“, – vardijo jau daugiau kaip dešimtmetį šiaudinių skydų gamybai vadovaujantis M. Tarvydas.
Su žmona žurnale aptikę juodą medinį vienaukštį kažkur Naujojoje Zelandijoje, taip susižavėjo juo, kad parodę architektų biuro „nytt“ architektams Simonui Norkui ir Ignui Lesauskui paprašė kitoje pasaulio pusėje stovintį namą kažkaip adaptuoti jų šeimai.
„Norėjome daug stiklo ir juodo medžio fasado, o visa kita patikėjome lietuviams architektams“, – sakė vyras. Per pirmąjį susitikimą su „nytt“ komanda jis tiksliai sudėliojo būsimo namo programą: koridorius, svetainė, valgomojo zona su virtuve turėjo susilieti į bendrą visumą dėl geriausio, ką turi šis namas – vaizdo pro langus.
Tada – trys izoliuoti miegamieji, darbo kambarys, du san. mazgai – šeimininkams ir svečiams. Jau projektavimo eigoje mėgstantys sportuoti Tarvydai panoro įsirengti ir nedidelę sporto salę.
Derinosi prie aplinkos
Projektuodami namą architektai S. Norkus ir I.Lesauskas laikėsi pagrindinio užsakovo pageidavimo – derinti būstą su aplinka, nepakenkti, priešingai, išlaikyti ryšį su ja.
Studija „nytt“ parengė namo architektūros projektą, o interjero kūrimu rūpinosi patys namo šeimininkai, juos konsultavo dizainerė Daiva Urbonavičiūtė.
Sklypas, architektį žodžiais, gana dėkingas, nes medžiai namą užstoja nuo gatvės, kaip ir architektų parinkta namo U forma.
Nors iš pirmo žvilgsnio namas primena dviejų korpusų pastatą, sujungtą stikline galerija, iš tiesų toks erdvių suskirstymas buvo apgalvotas sprendimas. Dešinioji pastato dalis skirta sandėliukui ir sporto salei, taip pat sukurta pusiau atvira lauko erdvė ties įėjimu, uždengta stogeliu.
Kairėje pusėje įrengti miegamieji su vonios kambariu. Pagrindinė, į tvenkinio pusę atsiverianti namo dalis, skirta svetainei, sujungtai su virtuve bei valgomuoju, ir darbo kambariui. Vitrinos tarsi laužytos, kad daugiau vaizdo atsivertų į vakarų pusę – ten, kur tvenkinys.
Privalumų – ne vienas
Namo statyboms buvo panaudoti ekologiški šiaudų skydai, kuriems pagaminti naudojama mediena bei izoliacinis šiaudų sluoksnis, šio namo stogo konstrukcijai – medinės santvaros, fasado apdailai – juodai nudažytos pušies dailylentės.
„Pagrindinis tikslas buvo, kad fasadas kontrastuotų su žaluma, tačiau neatrodytų kaip svetimkūnis“, – paaiškino S. Norkus.
Be to, statybos, naudojant šiaudų skydus, greitos: suderinus skydų išmatavimus, jie gaminami gamykloje Kybartuose, vėliau atvežami į sklypą, surenkami paprastai per savaitę.
Anot architektų, projektuojant namą, jokių kompromisų daryti nereikėjo, nes ši medžiaga dėkinga gyvenamųjų namų statyboms. Be to, konstrukcijoje nesusidaro šilumos tiltelių, naudojant šiaudų skydus patalpose sukuriamas kokybiškas mikroklimatas, užtikrinama pastovi temperatūra. Jie pralaidūs garams.
Pastatas atitinka A++ energinio naudingumo klasę, ant stogo sumontuota saulės elektrinė, inovatyvi elektros instaliacijos sistema: sumontuoti belaidžiai jungtukai, o visa apšvietimo sistema namuose valdoma telefonu.
Architekto žodžiais, tie, kas namus, panaudojant šiaudų skydus, pasistatė prieš kelerius metus, pasakojo, jog jei dingsta elektra, o namas šildomas tik ja, iki trijų dienų jis gali būti apskritai nešildomas, temperatūra nukrenta tik porą laipsnių.
Pasak S. Norkaus, šiaudų skydai populiarūs Skandinavijoje, Šveicarijoje, lietuviai, prisiklausę mitų, vis dar ištikimi mūrui, nelabai noriai sutinka projektuoti net karkasinį namą. Nors ir kainą „šiaudinių“ namų šiandien jau yra prieinama visiems.
M.Tarvydas skaičiuoja, kad namo išorės sienos sudaro 20 proc. namo konstrukcijos ir apie 15 proc. namo sąmatos: „Pats šiaudų skydas nėra brangesnė medžiaga nei ta kuria apšildomi iš blokelių statomi namai.
Tačiau kiek brangiau kainuoja jo apipavidalinimas, tad bendras sumuštinis tokio tipo sienos gaunasi brangesnis nei, tarkime, blokelis su polistirenu ir gipso kartonu. Bet tas „brangesnis“ yra vos 5 tūkst. eurų. Ką tokia suma reiškia bendroje namo sąmatoje? Nieko.“
Interjero ėmėsi patys
Kodėl Tarvydai, patikėję namą architektams, nesikreipė į profesionalus dėl jo interjero? Nes Marius turi įvairios patirties dirbdamas su jais: tai jau antras vyro namas, o būstas – kone dešimtas. Be to, šalia savo verslo – šiaudinių skydų gamybos, jis dar užsiima ir nekilnojamuoju turtu – jau daug metų perka apleistus būstus, pastatus, juos iš pagrindų sutvarko ir tada parduoda.
„Nemėgstu palikti visko dizaineriams, kad jie darytų, ką nori, o mes vėliau kaip nors prisitaikytume gyventi. Kita priežastis – jų paslaugų kainos. Jos tikrai įspūdingos“, – vardijo vyras.
Dizainerę D.Urbonavičiūtę Marius pažįsta nuo vaikystės, tad į ją ir kreipėsi konsultacijos. Tarvydai kūrėjai parodė keletą jiems patikusių interjerų, ji padėjo teisingai sudėlioti akcentus, taip pat kartu rinko baldų, sienų spalvas. Bet svarbiausius sprendimus priėme patys šeimininkai.
Dabar populiarūs baltai pilkšvai vienodi interjerai jiems nepatinka, norėjosi, kad kiekvienas kambarys būtų vis kitoks, tad D.Urbonavičiūtė visiems kambariams parinko skirtingus tapetus.
„Žinoma, nesame tokie spalvingi, kaip Daiva, bet ir pilkų tonų monotonija mums ne prie širdies“, – neslėpė naujakuriai. Šviestuvus namams jie taip pat išsirinko patys.
Žavi interjero detalė – paliktas atviras sienos fragmentas, atskleidžiantis. kuo apšiltintas namas, pasirodo, ne šeimininkų sumanymas. Taip vadinamas teisybės langas – lyg nerašyta taisyklė – būtinas visuose šiaudiniuose namuose.
„Ir dėl savęs, ir dėl svečių, kad pamatę suprastų, iš kur namuose toks puikus mikroklimatas ir kaip čia gera mums gyventi“, – paaiškino šeimininkas.
