Dabar tvarkomi iš parko ir L.Sapiegos gatvių matomi dešimtmečius nenaudojamų rūmų pietinis ir vakarinis fasadai.
„Labai svarbu, kad prieš atveriant rūmus visuomenei bent du fasadai būtų sutvarkyti ir atsiskleistų visu savo grožiu.
Jie buvo labai puošnūs, baroko požiūriu – iškalbingi, jais pasakojamos tam tikros istorijos“, – sakė rūmus administruojančio Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) vadovo pavaduotoja Gintautė Žemaitytė.
Bendrovė „Ekstra statyba“ atlieka ir išorės, ir pastato vidaus darbus. Juos užbaigus tikimasi rūmus atverti visuomenei.
Siekiant atkurti išskirtinį rūmų fasado puošnumą buvo atlikti specialūs architektūriniai, cheminiai ir kiti tyrimai, o tvarkant išlikusį barokinį dekorą ir lipdybą pasitelkti subrangovo MB „Virmalda“ restauravimo specialistai.
Rūmus XVII amžiaus pabaigoje pagal Giovanni Battistos Frediani projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega, kuris nenorėjo nusileisti to meto karaliams.
„Kazimieras Jonas Sapiega rūmus perstatė pagal naujausias baroko tendencijas, tai tarsi jo pretenzija siekiant konkuruoti su karaliumi, jis pats gal net turėjo planų tapti Lietuvos ir Lenkijos valdovu.
Todėl rūmai turėjo parodyti jo statusą, jo paties didybę, norą būti matomam“, – kalbėjo G.Žemaitytė.
Sapiegoms rūmai buvo užmiesčio rezidencija. Statydamas ją šeimininkas, kaip ir kiti to meto Europos lyderiai, lygiavosi į Versalio rūmus – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV išpuoselėtą rezidenciją šalia Paryžiaus.
„Turėjo būti puošnūs ir ištaigingi rūmai, skirti praleisti vasarą arba iškilmingiems pobūviams surengti. Dirbo iškiliausi to meto meistrai“, – pasakojo G.Žemaitytė.
Rūmai tikriesiems šeimininkams priklausė apie tris dešimtmečius, vėliau perėjo į carinės Rusijos kariuomenės rankas ir nuo to laiko jų grožis ėmė nykti.
Tarpukario, sovietmečio ir jau nepriklausomoje Lietuvoje keičiantis savininkams ir paskirčiai jis nebuvo atkurtas.
„Rūmų istorija tokia pat skaudi kaip ir Lietuvos. Man atrodo, kad yra tokia paralelė. Labai graži ir daug žadanti pradžia, paskui pereita per labai sudėtingus etapus, o dabar vėl tampa rūmais, išpuoselėti iš naujo. Galima visa tai apmąstyti“, – sakė G.Žemaitytė.
Valstybės saugomą kompleksą, be Sapiegų rūmų, taip pat sudaro trinitorių vienuolynas ir buvusi ligoninė, tačiau jie priklauso kitiems savininkams.
ŠMC yra pasirašęs 3,46 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Ekstra statyba“.
