Kol kas apdovanojimo konkurse nuolat dalyvaujantys Lietuvos architektai yra ryškiau pažymėti vieną kartą – kai 2017-iaisiais finalinį keturiasdešimtuką buvo atrinktas Paleko „ARCH studijos“ ir studijos „Plazma“ projektas „Rasų namai Vilniuje“.
Rūpi daugiau nei tik architektūra
Šiandien kuklus lietuviškų vardų sąrašas prizo istorijoje pasipildė. Be pagrindinio prizo, į „Jaunojo talento“ apdovanojimą pretenduojančių geriausių studentų darbų keturiasdešimtuką vertinimo komisija išrinko Londono Vestminsterio universiteto Architektūros ir miestų mokyklos absolventės Rūtos Perminaitės projektą „Paradise on the Edge“ („Rojus ant briaunos“).
Apie tai, kokias ateičiai svarbias temas nagrinėja ir kokius vizionieriškus atsakymus kuria būsimoji architektų karta bei kokią viziją Neapolio pakrantei pasiūlė Rūta „Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ papasakojo Mies van der Rohe prizo koordinatorius Ivanas Blasi ir R. Perminaitė.
Kaip kalbėjo I. Blasi, „Jaunojo talento“ apdovanojimas – viena iš Mies van der Rohe kategorijų. Pagrindinis apdovanojimas skiriamas už realizuotus objektus, jį dažniausiai laimi jau įsitvirtinę architektai.
2001 metais buvo paskelbta „Kylančio architekto“ kategorija, skirta jaunų profesionalų darbams pažymėti. „Jaunojo talento“ kategorija, skirta baigiamųjų darbų įvertinimui, įsteigta 2016 metais.
Apdovanojimų tikslas – apžvelgti ir patyrinėti Europos aukštųjų architektūros mokyklų darbą, architektų rengimo metodus bei nagrinėjamas temas.
Būsimieji architektai kuria ne tik pastatą, bet ir sprendžia globalius iššūkius, susijusius su vandeniu, tvaria energija, gamta, ekologija miestuose, socialinėmis problemomis, iššūkių daugiau nei atsakymų.
Idėja – kelioms problemoms spręsti
Architektė R. Perminaitė, pati kilusi iš Klaipėdos, kur matė yrančias kopas, savo baigiamajame darbe ieškojo būdų, kaip padėti erozijos paveiktiems Italijos skardžiams.
Projekto tikslas – sukurti naują sluoksnį, kuris apsaugotų yrantį skardį, sykiu suteiktų jam naują prasmę. Kalbant apie socialines problemas, architektės dėmesį patraukė Italijoje ir kitose šalyse išlikusi didelė vyrų ir moterų nelygybė. Idėja buvo ne tik sukurti odą, apsaugančią uolas, bet ir naują vietą moterims, kur jos būtų šios odos saugotojos.
„Daug skaičiau apie Italijos istoriją, visi žinome senovės Romos vonias ir jų ritualus, kuriuos įkomponavau į projektą. Vonios, skirtos moterims atsigauti, iš naujo atrasti save ir gyventi. Ieškojau būdų, kaip būtų galima panaudoti vėjo, bangų jėgą, kaip valyti jūros vandenį ir jį panaudoti buityje. Kaip prisijaukinti gamtą. Galbūt, tai futuristinis, ideologinis projektas, tačiau, manau, kad svarbu svajoti, kad jis veikia bent teoriškai“, – kalbėjo architektė.
Kokią architektūrą pasiūlė, kad Neapolio pakrantė nesuirtų? Kaip paaiškino architektė, projektas suskirstytas į horizontalią ir vertikalią apsaugas. Vertikalioji projekto dalis – struktūros, kurios sukuria tarsi naują odą – sienas, apsaugoti yrančiam krantui. Vertikaliose struktūrose įkomponuojamos visos moterų gyvenimui reikalingos erdvės. Taip pat tai yra apsauginis sluoksnis, kuriame naudojama atsinaujinanti energija.
Antroji dalis – horizontali apsauga. Kadangi krantas yra, Rūtos idėja buvo visas jau suirusias olas panaudoti atstatymui, t. y. panaudoti, kas išlikę, tuomet įrengti vonias, kurios atgaivintų moters sielą.
Idėją padiktavo skardžiai
Architektė savo darbe atkreipė dėmesį į tradicinę architektūrą, kaip Italijoje, miestuose, kurie pastatyti ant skardžių, šie pritaikomi gyvenimui.
Kodėl architektui svarbios energetikos, socialinės problemos? „Architektas turi didelę įtaką bendruomenėje. Kad sukurtų gerą projektą turi išmanyti, domėtis, skleisti savo žinias, kad šios atsispindėtų darbuose. Nors tai ideologinis-eksperimentinis projektas, bet tokių turėti svarbu, kaip ir žvelgti į ateitį. Architektūra veikia ateitį: kuo daugiau žinai dabar, tuo bus geriau ateities žmogui“, – svarstė architektė.
Komisiją, anot I. Blasi, šis projektas sudomino labai stipria analitine dalimi, nagrinėjant Neapolio kraštovaizdžio, kultūros, socialinės istorijos problemas ir energetinius iššūkius.
Šios analizės rezutatats puikiai detalizuotas, profesionaliai parengtas, drąsus architektūrinis projektas.
Visi 40 projektų spinduoliuoja šviesą, šviežumą sprendžiant ekologines, politines problemas.
