Jos skelbia aiškiai ir nedviprasmiškai – kaina negali būti numatoma kaip vienintelis kriterijus išrenkant laimėjusį projektinį pasiūlymą Europos Sąjungos šalyse.
Kultūros ministerija: su EU komisarais vienaip, o gyvenime kitaip
Tuo tarpu „Kultūros infrastruktūros centro“ (Kultūros ministerijos biudžetinė įstaiga) paskelbtame Kauno Pašto rūmų pritaikymo NAI reikmėms viešųjų pirkimų konkurse, net 90 procentų vertinimo svorio tenka… mažiausiai pasiūlytai paslaugos kainai.
Neįtikėtina, kad ilgas 4 metų NAI steigimo Kauno pašto rūmuose procesas absurdiškai vainikuojamas ne architektūrinių idėjų konkursu, o biurokratinių vokelių surinkimu. „Konkurso“ dalyviams pakaks surašyti projekto rengėjus, jų kvalifikaciją ir parašyti kuo mažesnę NAi rūmų adaptavimo kainelę…
Šioje vietoje privalu prisiminti, kad vasario 7-ąją kultūros ministras Simonas Kairys Kauno Pašto rūmuose priėmė už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakingą Europos Komisijos narę Mariya Gabriel.
Kultūros ministras žadėjo „viename reikšmingiausių tarpukario Kauno modernizmo architektūros pavyzdžių planuojamus pokyčius – perėmus pašto pastatą visuomenės reikmėms, dar šiemet jame ketinamą įkurti Nacionalinį architektūros institutą (NAI).
„Europoje pagreitį įgyjant Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvai, Kaune taip pat gimsta unikalus projektas, atspindėsiantis esmines šios iniciatyvos vertybes: tvarumą, estetiką ir įtraukumą“, – sakė S.Kairys.
Ar tikrai Naujasis Europos Bauhauzas prioritetu skelbia pigiausias projektavimo paslaugas, kuriant nacionalinio formato įstaigas europinės reikšmės modernizmo pastatuose?
Architektų rūmai: tokios pražangos toleruoti negalime
Tokiame deformuotame prioritetų kontekste, Lietuvos architektų rūmai (LAR) pareiškė poziciją, rekomenduodami atestuotiems Lietuvos architektams susilaikyti nuo dalyvavimo KIC organizuotame viešojo pirkimo konkurse, jei pirmiausia nebus organizuojamas architektūrinis konkursas. Raštas parengtas vadovaujantis LAR ir LAR Rūmų tarybos narių pateiktomis pastabomis.
PILOTAS.LT žemiau pateikia patį LAR raštą, pasirašytą naujojo Lietuvos architektų rūmų pirmininko Algimanto Pliučo ir adresuotą Kultūros infrastruktūros centrui, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybai.
Lietuvos architektūros rūmų raštas (2023–04–13 Nr. S23/04/142):
Dėl Kauno centrinio pašto rūmų priklausinių ir sklypo projektavimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo
Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) susipažino su 2023–03–20 Kultūros infrastruktūros centro pranešimu dėl šiuo metu vykdomo administracinio pastato – įstaigos (Kauno centrinio pašto rūmų) pastato priklausinių – ūkinių pastatų ir sklypo Laisvės al. 102/E. Ožeškienės g. 10 Kaunas, tvarkomųjų statybos darbų (rekonstravimo, griovimo), paskirties keitimo į kultūros, tvarkybos darbų (taikomųjų tyrimų, konservavimo, restauravimo, remonto) projektų rengimo ir projektų vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo (toliau – Pirkimo) pranešimu.
Primename, kad inžinieriaus Felikso Vizbaro suprojektuoti Kauno centrinio pašto rūmai yra nacionalinio lygmens Lietuvos architektūros paminklas (Kultūros vertybių registre unikalus Nr. 1133).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalimi priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Vadovaujantis Kultūros vertybių registro duomenimis2 Kauno centrinio pašto priklausiniai ir sklypas Laisvės al. 102/E. Ožeškienės g. 10 patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, todėl net ir nesant savivaldybės nustatyto architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų sąrašo, akivaizdu, kad Kauno centrinis paštas kartu su priklausiniais neabejotinai patenka į Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo sritį: „<…> statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui.“ Dėl šios priežasties, Rūmų nuomone, turi būti tiesiogiai vadovaujamasi Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir pirmiausia organizuojamas architektūrinis konkursas, skirtas geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyvos) 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešąsias sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis <…>“
Pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų (toliau – Sąlygų), 93 punkte, nustatant vertinamųjų kriterijų svorį, pasiūlymo kainai suteikiamas net 90 procentų lyginamasis svoris. Rūmai negali sutikti su tokiu vertinimo kriterijų paskirstymu, kuomet pirmenybė teikiama ne Architektūros įstatymo 11 straipsnyje numatytiems architektūros kokybės kriterijams, o pasiūlymo kainai. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose gairėse pažymėta, kad pirkimo vykdytojas, nustatydamas architektūrinio projekto vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius (koeficientus ar reikšmes) pagrindinį svorį turi paskirstyti tarp kokybinių kriterijų, atsižvelgiant į būsimo ar esamo statinio vietą, aplinką, siekiamus tikslus ir kitus reikalavimus. Pažymime, kad pasirinktu būdu organizuojamas viešasis pirkimas prieštarauja ne tik aukščiau išdėstytoms Architektūros įstatymo nuostatoms, bei Viešųjų pirkimų tarnybos projektavimo paslaugų pirkimo gairių sprendiniams, bet ir Europos architektų tarybos gairėms ir rekomendacijoms, kuriose įtvirtinta, kad kaina negali būti numatoma kaip vienintelis kriterijus išrenkant laimėjusį pasiūlymą Europos Sąjungos šalyse.
Pakartojame, kad Architektūros įstatymo reikalavimų nesilaikymas organizuojant Pirkimą ir Sąlygų 93 punktu suteikiamas nepagrįstas prioritetas pasiūlymo kainai iš esmės pažeidžia Direktyvos 18 straipsnio 2 dalyje ir Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintus principus, todėl vadovaudamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, Architektūros įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi ir Direktyvos 18 straipsnio 2 dalimi p r a š o m e:
1) Kultūros infrastruktūros centrą savo iniciatyva nutraukti šiuo metu vykdomą Pirkimo procedūrą, kuria iš esmės pažeidžiamos Architektūros įstatymo 13 straipsnio nuostatos, kadangi net ir užbaigus Pirkimą ir sudarius pirkimo sutartį, tokia sutartis iš esmės turėtų būti pripažinta niekine dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis). Rūmų nuomone siekiant įgyvendinti Architektūros įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, pirmiausia turi būti organizuojamas architektūrinis konkursas, skirtas geriausiai architektūrinei idėjai išrinkti, laikantis Architektūros įstatymo 11 straipsnio ir Laikinųjų architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų – pagrindinį dėmesį skiriant kokybiniams kriterijams, o ne pasiūlymo kainai.
2) Kauno miesto savivaldybės tarybą prisijungti prie šio Rūmų prašymo ir kreiptis į Kultūros infrastruktūros centrą su prašymu nutraukti pirkimą ir pirmiausia organizuoti architektūrinį konkursą. Papildomai prašome Kauno miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą ir užbaigti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijoje planuojamų ar projektuojamų architektūros objektų pripažinimo architektūriniu, urbanistiniu ar viešojo
intereso požiūriu reikšmingais objektais“ projekto rengimo ir tvirtinimo procedūras. Pažymime, kad vilkinant šio sprendimo priėmimą ne tik apribojamas Architektūros įstatymo nuostatų įgyvendinimas, bet ir sukeliama rizika pamatiniams architektūros principams, t. y. siekiui išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką.
3) Kultūros infrastruktūros centrą ir visus Rūmų narius – atestuotus architektus neignoruoti Architektūros įstatymo 11 straipsnio reikalavimų, Europos architektūros tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos gairių ir rekomendacijų.
Pažymime, kad vadovaujantis Architektūros paslaugų teikėjų Europos etikos kodekso 4 principo 4.8 taikymo punktu, atestuoti architektai turėtų susilaikyti nuo dalyvavimo šiame pirkime, jei pirmiausia nebus organizuojamas architektūrinis konkursas, kadangi darbo ar paslaugų kokybės vertinimas arba būsimo paslaugų teikėjo profesinės kvalifikacijos vertinimas šiame pirkime nėra dominuojantis kriterijus.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.
