Šie būstai Kaune nepalieka abejingų: kiekviena detalė juose apgalvota

1933 m. pagal inžinieriaus architekto Arno Funko projektą pastatytas namas pradžioje turėjo priklausyti karo medikui Pranui Gudavičiui, tačiau namą pamatęs Jurgis Iljinas nusprendė jį įsigyti ir padovanoti savo žmonai Aleksandrai.

Pirmame aukšte buvo įrengti du nuomojami butai. Antrame buvo namo šeimininkų – Iljinų – butas. Dviaukštis pastatas su rūsiu bei rekreacine terasa ir nedidele oranžerija ant stogo išsiskiria tuo, jog ant namo fasado laisvai išdėstytas erkeris su apskritu ir horizontaliu langais.

Namas išsiskyrė prabangiu art deco stiliaus interjeru ir arabiškomis stiliaus detalėmis. Rytietiškos dvasios įnešė cholyje įrengta medžio drožiniais dekoruota altana. Kitame kambaryje išlikusi alkova, kurioje anksčiau vakarota, rūkytas kaljanas, klausytasi muzikos. Hole ir svečių kambaryje netrūko rytietiškų motyvų, o miegamajame Iljinai turėjo Egiptą primenančių interjero detalių.

Iljinų šeima bute gyveno iki 1941 m., kol jis buvo nacionalizuotas. Šeimininkai patraukė į Vokietiją, o jų bute įsikūrė dainininkė Gražina Matulaitytė su vyru poetu Aleksiu Rannitu.

Sovietmečiu bute veikė įvairios valdiškos įstaigos, o paskutiniai čia šeimininkavo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Civilinės saugos skyriaus darbuotojai.

2016 metais apleistą, beveik 480 kv. m A. Iljinienės namą įsigijo Kauno verslininkas Zigmantas Dargevičius. 2019 metais namas pirmą kartą nuo pastatymo buvo renovuotas iš pagrindų.

Pilkas fasadas nusidažė baltai, panaikintos svetainės pertvaros, anksčiau erdvę sudalinusios į kabinetus. Atnaujinti mediniai langai, parketas, židinys, sieninė spinta, durys bei jų rankenos, radiatoriai, virtuvės grindų plytelės, atkurtos suapvalintos kambarių sienų formos, alkova, į tarno kambarį vedantys laiptų turėklai ir laiptų apvadai.

Atgimė ir sienų atspalviai, dekoras. Nuo sienų buvo nuimta net 12 sluoksnių įvairių dangų. Pirminių sluoksnių fragmentai palikti keliose buto vietose. Vonioje po radiatoriumi paliktas originalių tamsiai raudonų plytelių fragmentas. Bute išliko dvejos autentiškos Afrikos juodmedžio durys, jos irgi buvo atnaujintos.

Dabar buvusį J. ir A. Iljinų butą nuomojasi interjero dizaino studija „Blank Page Studio“. Studijos bendraįkūrėja, interjero dizainerė Rūta Bužinskaitė siekia, kad į Europos paveldo sąrašą įtrauktas istorinis namas taptų kultūros renginių erdve ir būtų lankomas miestiečių.

Bee, įspūdinga architektūra ir istorija dvelkiantis J. Ir A. Iljinų namas gali virsti realiu „Lego“ rinkiniu. Kauniečiai balsavo už šią idėją oficialiame „Lego“ puslapyje ir palaikymo balsai davė rezultatų. Pasiekus 10 tūkst. balų, idėja bus peržiūrėta „Lego“ komandos ir galiausiai gali virsti realiu rinkiniu, kurį galės įsigyti visi norintys.

„Lego ideas“ tinklapyje skelbiama, jog J. Ir A. Iljinų lego projektas surinko reikiamą taškų skaičių ir dabar yra perkeltas į „peržiūros“ stadiją. Tiesa, projektas peržiūrėtas bus tik gegužės mėnesį, o jo įvertinimas gali trukti dar kelis mėnesius, nes „Lego“ komanda turi įvertinti ar jis tinkamas žaisti, ar saugus ir atitinka „Lego“ įvaizdį.

Anot idėjos autoriaus, kruopščiai atkurtą 30,4 x 32 x 21,1 cm J. ir A. Iljinų namo modelį sudaro apie 2600 „Lego“ detalių. Jame galima atrasti šiam pastatui būdingus bruožus: apvalius ir kampuose esančius langus, art deco interjerą ir kitas detales. Norintys apžiūrėti pastato vidų galės tai padaryti išimdami stogą ir pirmą aukštą.

Autorius atkreipia dėmesį, kad jei šis projektas pasisektų, tai būtų pirmas modernizmo stiliaus pastatas oficialiame „Lego“ rinkinyje. Be to, tai labiau atkreiptų dėmesį į Kauną ir jo tarpukario architektūrą.

Prieš porą metų Kauno centre duris atvėrė „Art Deco“ butas-muziejus, įsikūręs garsaus architekto Edmundo Alfonso Fryko 1929 m. projektuotame name. Gydytojo prof. Prano Gudavičiaus užsakymu Gedimino g. 48 pastatytas prabangus daugiabutis turi 4 aukštus, kiekviename jų yra po du butus. Šis butas-muziejus nukelia į tarpukarį ir parodo, kaip tuo metu gyveno Kauno elitas.

Tarpukario butų su autentišku išplanavimu liko nedaug, nes sovietmečiu tokie butai buvo nacionalizuoti, perplanuoti, o juose apsigyvendavo po 2–3 šeimas.

118 kv. m ploto bute yra 4 kambariai (valgomasis, svetainė, darbo kambarys, miegamasis), tarnaitės kambarėlis, virtuvė, vonia, koridorius. Palėpėje anksčiau buvo skalbykla, o namo rūsyje įkurtame bute gyveno pečkurys. Į trečiame aukšte esantį butą-muziejų galima patekti per dvi laiptines.

Butą įsigyti per 10 minučių nusprendę verslininkai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius atkūrė autentišką tų laikų vaizdą. Pradžiugino tai, jog nuo 1989 m. čia gyvenę medikai Miliukai išlaikė autentišką ne tik buto planą, bet ir duris, parketą, grindų plyteles, grindjuostes, ketaus kriauklę vonioje, šaltspintę virtuvės sienoje, koridoriaus sienines spintas.

Muziejaus įkūrėjai stengiasi pasirūpinti ir autentiškais baldais, kurie atspindi to meto gyvenimą. Svetainės baldų komplektas – tachta, staliukas, pufai ir radijo staliukas – pagaminti tarpukariu, tikėtina Kaune, dengti riešutmedžiu. Nedidelis sukamas stalelis 1930 m. pagamintas Belgijoje, jis buvo skirtas stipriam gėrimui ir cigarui. Baras-transformeris atkeliavo iš Panevėžio. Iš staliuko išsitraukia padėkliukai, kuriuose galima laikyti stikliukus, šaukštelius, apačioje – gėrimų saugykla. Virtuvėje išliko firmos „Villeroy & Boch“ plytelės, baldai.

„Taip, kaip atrodo šis butas, tarpukariu Kaune kukliau ar prabangiau galėjo gyventi apie 20–30 tūkst. šeimų. Tai nėra siauras elitas, tai ištisas miestietiškos kultūros klodas! Džiaugiamės galėdami šią kultūrą pristatyti visiems atėjusiems į muziejų“, – kalbėjo K. Banys.

Unikalų tarpukario butą šiomis dienomis gali aplankyti kiekvienas, o didesnė žmonių grupė gali patirti ir privačią ekskursiją, skirtą asmeniškai tik jiems.

Už 22 eurus čia galima išvysti ir paliesti prieš beveik 100 metų pastatyto namo apartamentus, atsisėsti ant autentiškų tarpukario baldų ir apžiūrėti, kaip tuo metu gyveno kauniečiai.

Ekskursijos vyksta bene kiekvieną dieną, kurių metu per maždaug 2 valandas apžiūrėsite išsaugotą autentišką buto išplanavimą, ąžuolo parketą, plyteles, net 14 durų, sienų spalvas, atrastus ir atkurtus unikalius art deco / tautinio stiliaus motyvus ant sienų. Taip pat pamatysite, kokie baldai, indai ir interjero detalės buvo populiarios tuo laikmečiu.

Tarpukariu ant šlaito, šalia S. Kudoko laiptų, stūkso tarpukariu statyta itališko stiliaus vila, kurią savo šeimai suprojektavo pats architektas Stasys Kudokas. Šis namas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, pažymėtas Europos paveldo ženklu.

S. Kudokas baigė Kauno meno mokyklą, Sankt Peterburge mokėsi inžinerijos, Romoje 1930 m. baigė Karališkąją architektūros mokyklą. Apie šimtą keturiasdešimt pastatų (bažnyčių, mokyklų, visuomeninių pastatų, privačių namų ir kt.) tarpukariu Lietuvoje suprojektavęs architektas galiausiai nubraižė ir 1938 m. pastatė namą-vilą savo šeimai, kuri čia gyveno iki 1944 m. okupacijos, tuomet išvyko į Vokietiją, po kelerių metų – į JAV.

Daugiau kaip 600 kv. m ploto namas buvo suprojektuotas su rūsiais ir atskiru trijų kambarių butu nuomai. Pirmajame aukšte buvo S. Kudoko darbo kabinetas, antrajame – miegamasis. Ant tuomet dar plokščio namo stogo įrengta terasa, tiesa, stogas vėliau buvo pakeltas virš terasos ir ji buvo uždengta. Pastatas iki šiol turi didelį balkoną, kieme matyti arkinės galerijos, namą juosia bei į sodą veda laiptai.

Ant namo matyti skulptoriaus Broniaus Pundziaus skulptūrinė kompozicija „Motinystė“, kuri pritvirtinta Kudokų šeimoje gimus sūnui Jurgiui. Renesanso stiliaus sode yra apvalus miniatiūrinis fontanas. Įdomu, kad antrajame pastato aukšte įrengtas garažas, į kurį patenkama iš aukščiau už namą esančio Vaižganto gatvės akligatvio.

Karo metais išvykus Kudokams, namas buvo padalytas į keturis gyvenamuosius butus ir taip išliko iki šiol. Dviejų butų savininkas Dainius Lanauskas gyveno Vilniuje, o Kaune apsilankydavo savaitgaliais ir kartą, lipdamas šalia vilos esančiais laiptais, pastebėjo šį namą. Išsiaiškinęs, jog du butai yra parduodami, nusprendė juos įsigyti.

„Nusprendžiau, kad jau laikas įleisti kažkur šaknis. Be to, buvau pradėjęs kolekcionuoti art deco stiliaus baldus, pagalvojau, kad jie geriausiai tiktų Kaune, modernizmo stiliaus namuose“, – sakė D. Lanauskas.

Modernizmo stiliaus name autentiškas išliko ne tik eksterjeras, bet ir interjero detalės: originali art deco stiliaus medinė laiptinė su teraco laipteliais ir aikštelėmis, arkadomis bei balkonais; autentiškas grindų parketas suklotas „eglute“, lubų apvadai, durys, krosnis, sieninės spintos, radiatorius, šviestuvas.

Butus name įsigijęs D. Lanauskas prieangyje padarė nedidelį muziejų Kudokų šeimai ir namo istorijai. Jam labai padėjo, jog buvę šeimininkai rado Kudokų šeimos albumus, kuriuos įkomponavo į minėtą muziejų.

Tiesa, dabar vienas iš minėtų butų ilgam laikui išnuomotas privačiam asmeniui.

Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.