Nepriklausomybės laikotarpiu ėjęs per įvairių institucijų rankas, daugiau nei 20 metų uždarytas bažnyčios pastatas 2017-aisiais buvo perduotas Vidaus reikalų ministerijai (VRM), o nuo 2022 metų kovo patikėjimo teise perduotas valdyti Policijos departamentui.
Nuo 2017 metų bažnyčios pastate vyksta kultūros, meno, socialiniai renginiai, o Ramintojos bažnyčios pastatas šiandien yra neatsiejama Vilniaus miesto kultūrinio gyvenimo dalis.
Nors buvo atlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbai, o pastate vykdomos įvairios veiklos yra sėkmingos, prie jo tvarkymo prisideda bendruomenė, deja, bendra statinio būklė yra labai prasta.
Jis nešildomas, drėgnas, nepritaikytas žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Dėl to dalis lankytojų fiziškai negali patekti į koplyčios ir kitas erdves, o prastos akustinės savybės riboja veiklų, kurios pastate galėtų vykti tuo pačiu metu, spektrą.
Atsižvelgiant į tai, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastatą planuojama rekonstruoti ir jame sukurti unikalų objektą, kuriame nebūtų apsiribojama religine veikla, o per policijos vykdomas veiklas būtų skatinamas visuomenės pasitikėjimas ja, didinamas visuomenės įsitraukimas į viešojo saugumo sritį, taip pat vystoma švietėjiška veikla.
Konkurso tikslas – rasti šiuolaikiškus, lanksčius interjero sprendinius, kuriuose derėtų nauja ir sena, o pastatas būtų transformuotas taip, kad jame vienu metu viena kitai netrukdydamos galėtų vykti skirtingos veiklos, per erdvių manipuliacijas atsirastų pilietinių ir sakralinių funkcijų sinergija.
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato, Savičiaus g. 15, Vilniuje, rekonstrukcijos atviro architektūrinio projekto paslaugų pirkime gauti du pasiūlymai devizais „Šviesu“ ir „777777“.
Projektas „Šviesu“
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia išskirtinė tarp Vilniaus bažnyčių. Ne tik Vilniaus barokui nebūdinga vienbokšte kompozicija, bet labiau savo istorija, kurios kiekvienas etapas paliko ryškių ženklų – tiek kuriančių, tiek ir griaunančių.
Dabartinis jos pavidalas visiškai neatspindi atviros, bendruomeniškos bažnyčios idėjos. Ji tamsi ir klaidi, o sovietmečiu įrengtos gelžbetonio konstrukcijos užgožia lengvą ir grakščią erdvę.
Mūsų siekis – iš naujo atverti pastatą šviesai ir žmonėms, kad visus atvykstančius pasitiktų šviesi ir rami erdvė. Kuri ne tik pasakojimu, bet ir vaizdu bei patirtimi išreikštų sudėtingą pastato istoriją, tuo pačiu atspindėdama dabarties poreikius ir ateities galimybes.
Kurdami viziją siekiame, kad mūsų siūlomos intervencijos būtų kuo mažesnės, vos matomos, atliekamos tik ten, kur tai yra būtina – dėl pagarbos autentiškai praeičiai, sykiu ir dėl suvokimo, kad mūsų projektas yra tik dar viena stotelė ilgame šios bažnyčios istorijos kelyje.
Mes nesiūlome sprendimo, pretenzingai siekiančio išlikti visiems laikams. Nežinome, kokia bažnyčia bus po penkiasdešimties ar po šimto metų, todėl siūlome idėją, kuri yra atvira ir palieka erdvės ateičiai.
Projektas „777777“
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato Savičiaus g. 15, Vilniuje, rekonstrukcijos projekto architektūrinė idėja:
išryškinti vienos unikaliausių Lietuvoje vėlyvojo baroko architektūros stiliaus bažnyčios grožį; suteikti galimybę lankytojams aiškiai perskaityti sudėtingą pastato istoriją; užtikrinti galimybę pastatui veikti tvariai, ekonomiškai, patogiai; talpinti gausią, aktyvią bendruomenę bei įvairias funkcines grupes.
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje persipynę skirtingi architektūriniai sluoksniai: gotika rūsyje, kelių etapų barokas ir sovietmetis. Tam, kad šie sluoksniai būtų aiškiai perskaitomi, pastatas tarsi perpjaunamas vertikaliai – vienoje pusėje lieka nuosaikiais restauravimo principais grįstos baroko laikotarpio erdvės, kitoje pusėje – ties pjūviu tarsi sustojama, ir erdvė paliekama tokia, kokia yra – su gelžbetonio kolonomis, perdangomis, neužslėptu esamu medžiagiškumu bei integruotu nauju, patogiu pritaikymu šių dienų žmogui.
Liftas, kaip seno ir naujo jungtis perkeliamas į pjūvio vietą, į tarpą tarp šių dviejų architektūrinių polių. Pjūvio vietą padiktuoja išlikusių autentiškų ar turinčių daugiausia pagrindimo restauravimui dekoro elementų išsidėstymas pastate: choras su vargonais, šoninių koplyčių polichromija, Viešpaties Jėzaus koplyčia, išlikę pirminio fasado (XVIII a. pab. abipus bokšto šonų pristatytos patalpos) dekoro elementai.
Pjūvio riba parenkama pastato priekyje, apimant po vieną šoninės navos koplyčią. Remiantis atliktais architektūros tyrimais siūloma restauruoti autentiškas angas (langus, duris, praėjimus); maksimaliai, kiek tai padeda funkciniam suplanavimui, pastatui suteikti pirminės paskirties įspūdį.
