Pasak aplinkos viceministrės Daivos Veličkaitės-Matusevičės, architektūroje svarbiausios vertybės yra tvarumas, funkcionalumas, estetika, inovatyvumas, kultūrinis kontekstas ir socialinė atsakomybė: „Šios vertybės yra esminės kuriant kokybišką ir darnią architektūrą bei užtikrina, kad ji atitiktų visuomenės poreikius.“
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius į architektūrą ir urbanistiką pataria žvelgti galvojant apie jos keliamas emocijas ir pragmatiškumą. „Jeigu nesi architektūros žinovas, tuomet pirmiausia galima įsivertinti, kaip jautiesi pastato viduje ar prieigose, ar tau yra patogu, nereikia kartoti tų pačių veiksmų. O jau po to į vertinimą įtraukti estetiką, erdvių kompoziciją, nagrinėti pastato idėją. Žinoma, kiekvieno pastato, kaip ir kiekvieno meno kūrinio, skaitymas priklauso nuo stebėtojo išsilavinimo, konteksto“, – neabejoja architektas.
Jis architektūrą palygina su raštu, literatūra. Mokėti rašyti be klaidų, išmoksti mokykloje. Jei nori tapti rašytoju, nebepakanka šių žinių, reikia mokėti pasakoti istoriją, įpinti į ją herojus, konstruoti scenarijų – panašiai yra ir architektūroje.
„Pastato funkcionalumas ir tvarumas turėtų būti elementari gramatika, kurią puikiai supranta kiekvienas architektas prieš pradėdamas projektuoti pastatą. O jau vėliau prasideda gilesnės architektūros elementai – idėja, jos daugiasluoksniškumas, įterpimas į kontekstą, dermė, t. y. architektūrinis pasakojimas“, – teigia L. Rekevičius.
Architektūros vertinimas per savo patirtis
Architektūroje vertėtų akcentuoti žmogiškąjį ir gamtinį aspektus, t. y. įtaką bendruomenėms ir klimato kaitai. Tuo įsitikinęs „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas doc. dr. Liutauras Nekrošius.
„Architektūra turi didžiausią poveikį klimato kaitai ir gali trukdyti formuotis bendruomenėms arba, atvirkščiai, paskatinti jas burtis ir įsitraukti į aplinkos formavimą. Tai kertiniai elementai, kurie ir formuoja architektūros vertes.
Architektūros meninė kokybė privalo būti, tačiau išlieka klausimas – meniškai vertinga ar socialiai atsakinga architektūra yra svarbesnė. Galima suprojektuoti meniškai vertingą ir energetiškai ekonomišką pastatą, tačiau neįtraukiantį bendruomenių, todėl netvariai valdomą, – pasakoja L. Nekrošius.
Jis rekomenduoja miestą ir architektūrą skaityti stebint savo patirtis. – Kiekvienas tam tikromis aplinkybėmis atliekame skirtingus vaidmenis. Kartais tampame turistais ir galime pažvelgti į erdvę iš nepatogios pusės bei atrasti savitą jos žavesį, o kartais – meno ekspertais ir vertiname sienų puošybą ar tapybą bei istorines vertes.
Tai taip pat architektūros skaitymas. Juk netgi einant sostinės Konstitucijos ar Gedimino prospektu, Pilies gatve galime subjektyviai vertinti, kuri miesto dalis mums yra patogesnė“.
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkas ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Kraštovaizdžio dizaino studijų programos dėstytojas Mantas Pilkauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dažnai žodis architektūra suprantamas kaip pastatų architektūra, nors iš tikrųjų į jį patenka ir urbanistika, ir kraštovaizdžio architektūra, o kartais net ir interjero dizainas.
„Kraštovaizdžio architektūra yra savarankiška profesija, architektūros sritis. Jai galima priskirti visa, kas yra lauke: viešos erdvės, teritorijos tarp pastatų, parkai, skverai“, – atkreipia dėmesį M. Pilkauskas. Jo vertinimu, svarbiausias kokybiškos viešosios erdvės ir architektūros dėmuo – funkcionalumas, t. y. kokia pastato ar erdvės paskirtis. Ir tik po to svarbūs tampa kiti kriterijai – ekonomiškumas, estetika, ekologija.
„Kraštovaizdžio architektūroje itin svarbu įsivertinti, ar objektai kviečia pabūti, pailsėti, pasivaikščioti“, – sako specialistas.
Apdovanojimai parodys prioritetus gyvenamajai aplinkai
Šiemet liepos 1-ąją bus įteikti pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, kuriuos įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos. Šiuo metu galima teikti paraiškas ir pretenduoti į devynias kategorijas. Didysis prizas, kuriuo bus apdovanotas geriausias kūrinys, bus išrinktas iš visų kategorijų nugalėtojų.
Aplinkos viceministrė D. Veličkaitė-Matusevičė sako, kad nacionaliniai apdovanojimai gali prisidėti prie darnios ir kokybiškos architektūros kūrimo Lietuvoje: „Tokie renginiai skatina kokybišką ir inovatyvų projektavimą, motyvuoja architektus vystyti tvarias ir socialiai atsakingas idėjas. Jie taip pat padeda atkreipti visuomenės dėmesį į iš tiesų kokybiškus ir išskirtinius projektus, skatina gerbti ir puoselėti mūsų bendrą aplinką.“
Apdovanojimai yra būdas parodyti, kokias vertybes ir kokius lūkesčius mes keliame architektūrai, urbanistikai, kraštovaizdžio architektūrai. „Nacionalinių architektūros apdovanojimų įsteigimas yra svarbus žingsnis, kuriuo valstybė parodys, kokie yra prioritetai mūsų gyvenamajai aplinkai“, – teigia „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas L. Nekrošius.
Pasak LKAS pirmininko M. Pilkausko, apdovanojimai atkreipia visuomenės dėmesį į geruosius pavyzdžius, kurie iš karto atliepia ir aukščiausios kokybės kriterijus. „Žinoma, įvertinimas skatina ir miestų savivaldos atstovus bei objektų užsakovus atsakingiau priimti sprendimus, parodo ko galime siekti ateityje, nurodo kryptį, kuria galima eiti, renkantis viešųjų erdvių ir parkų projektus“, – pasakoja kraštovaizdžio architektas.
L. Rekevičiaus teigimu, architektūros apdovanojimai yra kolegų pripažinimas, tai svarbu visiems kūrėjams, tarp jų – ir architektams. Tai yra ir būdas garsiai ištransliuoti savo žinutę, kūrybinį moto.
„Apdovanojimai yra ir įsipareigojimas. Jeigu jau vieną kartą esi įvertintas, tuomet negali sumažinti kokybės kartelės. Be to, apdovanojimai turi stiprų edukacinį poveikį žmonėms, kai tiesiogiai parodoma, kuris architektūros kūrinys yra kokybiškas ir darnus“, – sako Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.
