„Rolando prašėme sukurti kompaktišką, gražų ir funkcionalų namą dviem žmonėms. Namo tūris, aukštis, dydis, proporcija, architektūra turėjo būti nevienadieniai.
Norėjome, kad ir po poros, ir po dešimties metų jis neatrodytų keistai. Tai galėjo įvertinti tiktai architektas“, – šyptelėjo vilnietis verslininkas. Taip nusprendęs jis tikrai neprašovė.
Jau patikrintas laiko
2017 m. jis su žmona kreipėsi į sostinės architektų biurą „Arches“, o jau po poros metų šventė įkurtuves 156 kvadratinių metrų name.
Šis vilniečių kūrėjų darbas buvo pastebėtas įtakingiausio architektūros portalo archdaily.com ir net įtrauktas į sąrašą pretendentų tapti geriausiu 2023 metų pasaulio pastatu.
„Smagu, kad architektūra vertinama ne pagal mados tendencijas, o vienintelis jos realus vertintojas yra laikas.
Gerai ir kokybiškai architektūrai vieni, keleri ar netgi keliolika metų nieko nereiškia.
Taip nutiko ir su šiuo 2019 metais įgyvendintu projektu „Judantys kubai“.
Tad ypač smagu, kad archdaily.com, kurio viena pagrindinių misijų – ne tik pristatyti kokybišką architektūrą plačiajai visuomenei, bet ir architektams padėti atrasti tinkamiausią įrankį kūrybai, pastebėjo mūsų darbą“, – „Lietuvos rytui“ sakė architektas Rolandas Liola.
Nutarė panaudoti varį
Archdaily.com siekia sukurti medžiagų, gamintojų, produktų katalogą, padedantį architektams atpažinti, rasti kuo kokybiškesnius ir kūrybiškesnius sprendinius.
Vienas tokių – „Arches“ biuro „Judančių kubų“ projektas, kuriame architektų kūrybos ir lietuviškos meistrystės sinergija virto itin originalaus fasado sprendiniu, o jam buvo panaudotas savo nestandartines galimybes atskleidžiantis varis.
„Architektai, kaip dizaino objekto kūrėjai, dažnai savo gebėjimus pasitikrina kurdami visai mažus objektus, tokius kaip kėdė. Nors, atrodo, ką ten besukursi.
Matyt, panašiai ir dėl architektūros, kai meistrystė geriausiai atsiskleidžia nedideliuose objektuose, mat juose nėra vietos neapgalvotiems ar kartotiniams sprendiniams“, – svarstė R.Liola.
Todėl jis su komanda ypač džiaugiasi, kad jų tarsi iš atskirų tūrių sulipdytas 156 kv. metrų namas po kelerių metų vėl dienos šviesoje, ir dar tarp geriausių kolegų darbų.
Pasitikėjo profesionalais
„Kai dėsčiau universitete, studentams sakydavau: „Galite patys perskaityti tą šimtą knygų, kurias perskaičiau aš, o galite ateiti ir paklausyti mano paskaitos.
Tas pat ir kalbant apie namą: teoriškai įmanoma pačiam jį pastatyti, tačiau kodėl turėčiau, kai yra tiek savo reikalą išmanančių žmonių?“ – svarstė verslininkas, 2019-aisiais su žmona įsikėlęs į naują namą pušimis kvepiančiame sostinės kvartale. Tąsyk ir aplankėme juos žaviame sostinės kvartale.
Prieš tai ši vilniečių šeima gyveno kone dukart didesniame name su erdviu kiemu, tačiau užaugus vaikams buvo nutarta sumažinti būsto plotą.
Didysis namas liko sūnaus šeimai, o tėvai ėmė žvalgytis nediduko sklypo gražiausiuose Vilniaus kampeliuose.
Užtruko, kol rado tinkamą, tačiau nė kiek nesugaišo rinkdamiesi architektą.
Su R.Liola ir „Arches“ komanda, kurią sudaro Arūnas Liola, Saulė Liolienė, Enrika Geštautaitė ir Edgaras Neniškis, jiems teko anksčiau bendradarbiauti – architektai verslininkui suprojektavo kelis įmonės statinius.
Be to, šio kūrėjo ir jo komandos darbus pora atidžiai stebėjo ne vienus metus ir džiaugėsi, kai „Arches“ pavyko pelnyti profesinių apdovanojimų.
Todėl toli nesižvalgė, kreipėsi į Rolandą.
Užsakovas netrukdė dirbti
Šeimai, kuri anksčiau gyveno patogiame name, suprojektuoti tokį pat patogų mažesnį būstą kur kas sudėtingiau negu tiems, kurie kraustosi iš buto į namą.
Mat tokiems žmonėms namas jau savaime šventė – jie pasigerina gyvenimo sąlygas, o projekto subtilybės dažniausiai nėra itin svarbios. Rolandas tai žinojo, bet kai užsakovai tiksliai išvardijo, ko nori, darbas gerokai palengvėjo.
Namas turėjo būti vieno aukšto, būtinai su vitrininiais langais pietų pusėje. Pro virtuvės langą šeimininkė pageidavo matyti atvykstančius svečius, kad be skambučio galėtų juos pasitikti. O šeimininkas norėjo, kad statyboms būtų naudojamos tiktai natūralios medžiagos.
„Žodžiu, prašėme sukurti kompaktišką, gražų ir funkcionalų namą dviem žmonėms“, – šyptelėjo pašnekovas.
Tačiau ar toks užsakovo pasitikėjimas ir jo finansinės galimybės nesugundo architekto pasiūlyti jam ką nors itin įspūdingo?
„Gero namo projekto dar niekada neteko bandyti įpiršti, nes kiekvienas linkis turi logišką paaiškinimą. Jei užsakovas išgirsta mūsų argumentus, tai, logiškai mąstant, turi juos ir priimti.
Nebūna taip, kad vienoje stalo pusėje sėdi architektas, o kitoje – užsakovas, ir mes „kalamės“ tarpusavyje. Architektūra nėra kažkas labai sudėtingo, tiesiog reikia aiškumo, kas ir kodėl.
Juk nepaišome ant sienų bangų ir paukščių. Gražu ir madinga – tai nėra architekto argumentai“, – svarstė R.Liola.
Su komanda jis niekada užsakovui nesiūlo trijų namo variantų, nors tokia praktika itin populiari tarp kolegų.
Išgirdę norus, įvertinę sklypą – jo vietą ir dydį – „Arches“ imasi tik vieno projekto.
„O kaip kitaip galėtų būti? – stebisi architektas. – Išeitų taip, kad vienu variantu pats tiki, o dėl kitų gali abejoti? Ar visi trys truputį prastoki, tad tegul užsakovas išsirenka mažiausią blogybę?
O gal taip manai, kad jau turi gerą vardą, tai gali vieniems užsakovams padaryti gerą projektą, o štai kitiems tiks ir truputį blogesnis? Nesuprantu tų trijų variantų. Visada rengiame tik vieną – tokį, kad nebūtų gėda prieš save.“
Sukuria privatumo jausmą
Vienaaukščiui žaliame sostinės kvartale taip pat buvo parengtas būtent vienas projektas.
Visa tai tam, kad būdamas namo viduje pro langus nematytum buitinės aplinkos, – jokių kaimynų, tvoros arba gatvės, tiktai gražius vaizdus.
Kiekvienas kambarys turi atskirą išėjimą į miniatiūrinį kiemelį. Pravėrei vitrinas, ir jau turi gūsį gerų emocijų iš gamtos.
Apskritai atrodo, kad šiame name nėra ribos tarp lauko ir vidaus, o tai sukuria malonų privatumo jausmą.
Vos įžengus į namą nustebina koridorius – erdvus, lyg žengtum į koncertų salę.
Architektas įsitikinęs, kad tai ypač svarbi būsto dalis, nes su kokia nuotaika įeisi į namus, su tokia juose ir būsi, su kokia išeisi – taip ir dieną praleisi.
R.Liolai visuomet sunku suvokti, kodėl žmonės namuose prie įėjimo gaili vietos, jiems užtenka tambūro, kuriame dviese vos telpa nusirengti ar nusiauti.
Šios erdvės, pasak Rolando, nederėtų skaičiuoti centimetrais pagal fiziologiją – tilps žmogus ar ne.
Į kairę nuo įėjimo – virtuvė. Bet šiuose namuose tai ne spintelių cechas, o poilsio vieta, kurioje gera mėgautis ryto gėrimais.
Priešais virtuvę – erdvi svetainė. Į dešinę – du sanitariniai mazgai, trys miegamieji ir techninė buities patalpa – štai ir visi 156 kvadratai.
„Atskiro dėmesio verta 8 kvadratinių metrų techninė patalpa, kurioje tilpo visa namo inžinerija, išmintis ir buitis. Dažnai iš inžinierių girdžiu, kad tokiai patalpai reikia mažiausiai 15 kvadratinių metrų. Na, jei pastato neprotingą namą, o į patalpą reikia prigrūsti tiek elektronikos, kuri paverstų jį protingu, tada gal tiek ir reikia“, – šypsojosi architektas.
Teiraujasi, kas projektavo
Kad namas kuo labiau derėtų prie aplinkos, o jo išorė primintų šalia augančių pušų kamienus, R.Liola sugalvojo ne šiaip variu aptraukti fasadą, o iš jo padaryti lankstinius, jais apvilkti nedidukes plokštes, o tada kiekvieną jų atskirai kabinti ant fasado.
Praeiviams gali atrodyti, kad tai tik pašiauštos skardelės, bet tos vario plokštės turi ištisą technologinę istoriją: jas reikėjo taip sulankstyti ir sudėlioti, kad nebanguotų, nebarškėtų, nedrėktų. Vėliau reikėjo ypač kruopščiai jas sukabinti – lygiai, simetriškai.
Meistrai užtruko tris mėnesius. Kai Rolandas pasiūlė fasadą dengti natūraliu variu, iš pradžių užsakovas pasiteiravo, kaip reikės gyventi, – juk varis kone tviska auksu. Paaiškinus, kad jau po pusės metų metalas oksiduosis, o dar po metų įgis gamtai artimą atspalvį, užsakovas viską įvertino ir sutiko.
„Ar pats galėjau sugalvoti tokį sprendimą? Vargu. Mano nuopelnas vienas – kad pasirinkau tinkamą architektą ir netrukdžiau jam dirbti“, – šiandien jau gali įvertinti verslininkas.
Todėl jam ypač malonu, kai kaimynai, o kartkartėmis ir nepažįstami žmonės pasiteirauja, kas projektavo jo namą.
Į įtakingiausio architektūros portalo archdaily.com pretendentų sąrašą tapti geriausiu 2023 metų pasaulio pastatu įtraukti ir dar keli lietuvių kūrėjų darbai. Nugalėtojai bus skelbiami kitą mėnesį.
