Kauno taryba 2020-ųjų gruodį pritarė siūlymui inicijuoti Vytauto parko ir šalia esančios buvusios Vokietijos konsulo rezidencijos teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Dar po pusmečio politikai pritarė siūlymui įsigyti parke stovintį neveikiantį kavinę-barą su žemės sklypu, kuris pažymėtas Perkūno alėjos 4B numeriu.
Miesto valdžia ketino išpirkti ir kitus privačius pastatus parko teritorijoje, taip pat inicijavo žemės sklypų detaliųjų planų keitimą. Tačiau visus planus gali sugriauti Perkūno alėjos 4A numeriu pažymėto pastato savininkai, kurie įsivėlė į teisinį ginčą su savivaldybe ir kol kas laimi.
Savivaldybė nesuteikė leidimo
Šis pastatas priklauso bendrovei „Ragainė“ ir kartu su sklypu patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – miesto istorinės dalies, vadinamos Kauno Žaliakalnio 1-oji – teritoriją.
Nors statinys patenka į minėtų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, jis nėra kultūros vertybė, įskaitant ir tai, kad 1967 metais iškilęs pastatas nėra Vytauto parko komplekso sudėtinė dalis. Savininkai yra sudarę žemės nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT).
Pastatas techniškai tvarkingas, vykdoma kasmetinė techninė apžiūra, tačiau jo energinio naudingumo klasė labai žema – įvertinta G indeksu. Jį šaltuoju metu apšildyti sudėtinga ir brangu, tai apsunkina galimybes naudoti pastatą.
Savininkai nusprendė statinį kapitališkai suremontuoti jį apšiltinant.
Parengus kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus „Ragainės“ vadovai kreipėsi dėl jų suderinimo į Kultūros paveldo departamentą (KPD) ir gavo teigiamą atsakymą.
Pagal suderintus projektinius pasiūlymus bendrovė D.A.Rusevičiūtės studija parengė pastato kapitalinio remonto projektą ir buvo kreiptasi į Kauno savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento pagal jį išdavimo, tačiau savivaldybė praėjusių metų balandžio 8 dieną atsisakė išduoti prašomą dokumentą.
Sprendimas motyvuojamas trimis aplinkybėmis. Dvi galima vadinti formaliomis, o trečioji skelbia, kad pastatą, kuriame numatyta vykdyti statybos darbus, planuojama paimti visuomenės poreikiams.
Abejoja ketinimų rimtumu
Pasak bendrovės „Ragainė“ teises ginančios advokatės Neringos Žukauskienės, pastatas bei sklypas lig šiol nėra paimti visuomenės poreikiams, nors nuo miesto tarybos sprendimo praėjo daugiau kaip dveji metai.
Negana to, ligi šiol dar net nėra parengtas kompleksinio ar specialiojo planavimo dokumentas, kuriame būtų numatytas pastato ir sklypo paėmimas visuomenės poreikiams.
„Įvairiais su teritorijų planavimo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams susijusiais klausimais gali kilti teisminių ginčų ir šis procesas gali užsitęsti neapibrėžtą laiko tarpą“, – įsitikinusi teisininkė.
Pasak jos, „Ragainei“ priklausantis pastatas lig šiol nėra paimtas visuomenės poreikiams ir neaišku, kada bus paimtas. Jeigu vis dėlto tai įvyktų, tikrai ne artimiausiu metu.
Teisme – pirmoji pergalė
„Miesto taryba atsisako savo ketinimų net dėl kultūros vertybių aptariamoje teritorijoje paėmimo visuomenės poreikiams, tad juo labiau abejotina, kad visuomenės poreikiams bus paimtas šis pastatas“, – mano advokatė N.Žukauskienė.
Ji priminė, kad pirminis Kauno tarybos sprendimas perimti Vytauto parką buvo priimtas dar 2008 metų gegužę.
„Išeitų, kad visus tuos 14 metų pastatas tariamai negalėjo būti kapitališkai remontuojamas. Tai visiškai neracionalu. Jei taip tęsis toliau, pastatas kažkada ateityje išvis gali sugriūti“, – stebėjosi N.Žukauskienė.
Bendrovė „Ragainė“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kurie patenkino ieškovės skundą ir panaikino savivaldybės sprendimą.
Teismas įpareigojo savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, taip pat priteisė „Ragainės“ naudai 1777 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Vis dėlto teisinis ginčas nesibaigė – Kauno savivaldybė pasinaudojo teise apskųsti sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tikina: planas tikrai gyvas
„Kaunas neatsisako plano atgaivinti Vytauto parką ir atverti jį visuomenei. Kompleksinių pokyčių pradžia tapo sutvarkyti parko takai, apšvietimas ir mažoji architektūra, tačiau to neužtenka norint, kad jis taptų jaukia ir patrauklia vieta“, – pareiškė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Pasak jo, miestas siekia perimti ir naujam gyvenimui prikelti Vytauto parko komplekso teritorijas su jose esančiais apleistais statiniais. Šiuo metu rengiamas detalusis planas ir Vytauto parko įveiklinimo galimybių studija.
„Naujų statybų Vytauto parke tikrai nebus, tačiau nebeliks ne tik prastai atrodančių, bet ir tinką barstančių vaiduoklių“, – tikino G.Barčauskas.
Savivaldybės atstovo nuomone, gražiu pavyzdžiu taps Vytauto parko paviljonas – iš savininko perpirktas kultūros paveldo objektas bus restauruotas ir čia įsikurs Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos padalinys.
G.Barčauskas tikino, kad pokalbiai vyksta ir su kitais savininkais dėl jų turto perleidimo miestui bei būsimų kompensacijų.
„Prekybos paskirties pastatas, pažymėtas Perkūno alėjos 4A numeriu, taip pat patenka į teritoriją, kurią planuojama paimti visuomenės poreikiams, todėl statybos darbams leidimas nebuvo išduotas. Šiuo metu vyksta teisminis ginčas“, – pridūrė G.Barčauskas.
Ragina neskubėti keisti planų
Kauno savivaldybės administracija įmonėje „Kauno planas“ jau užsakė žemės sklypų detaliųjų planų keitimo projektą.
Įmonės architektas Tautvydas Rimas viešo jo pristatymo metu atskleidė, kad parko plotas bus 8,35 hektaro. Pagrindinis darbo tikslas – suformuoti vientisą sklypą, nes tuomet lengviau ir paprasčiau imtis įvairių darbų.
T.Rimas taip pat pranešė, kad komplekso teritorijoje visuomenės poreikiams numatyta paimti 2 žemės sklypus ir 6 pastatus.
Pasak architekto, planas dar bus tikslinamas dėl pastebėtų netikslumų ir techninių procedūrų. Tuomet bus surengtas pakartotinis projekto viešinimas.
Bendrovės „Ragainė“ teises ginanti advokatė N.Žukauskienė išvis abejojo, ar tikslinga rengti tokį planą, kol parko teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas nėra perimtas visuomenės poreikiams.
„Kam bus reikalingas planas, jeigu savivaldybės valdžia persigalvos ir atsisakys sumanymo perimti statinius?“ – klausė teisininkė. Ji projekto rengėjams pateikė oficialią pretenziją, kurioje prašoma stabdyti procedūras.
Užuomazgos veda į XIX amžiaus pabaigą
Vytauto parko istorija siekia 1871 metus, kai čia buvo įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas.
Medinė Vokietijos konsulo rezidencijos pastato vila pastatyta 1923 metais Vokietijos konsului – tai vienintelė Kauno vila, priskirtina retrospektyvizmo krypčiai.
Iki 2019 metų parke veikė atrakcionai, kurie pastatyti dar 1964 metais: įrengtas apžvalgos ratas, sūpynės, 1970 metais iškilo lauko estrada.
2019 metais atrakcionai savivaldybės reikalavimu išmontuoti, nes neteisėtai stovėjo ant valstybinės žemės, be to, nerimauta dėl jų prastos būklės ir nepakankamo saugumo.
