Vis tik gerų žinių netrūksta. 11,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto teritorijoje jau dvejus metus riaumoja statybininkų technika.
Šiuo metu atlikta apie 70 proc. darbų, o trečiadienį dėl ekspozicijos įrengimo pasirašyta 5 mln. eurų vertės sutartis su viešąjį konkursą laimėjusia Lenkijos įmone „Trias AV Integration“.
Ji prisidėjo įrengiant Varšuvoje (Lenkija) veikiantį Mikalojaus Koperniko mokslo centrą.
Konkurse taip pat dalyvavo Latvijos ir Nyderlandų bendrovės.
Bendra įrengimo sąmata siekia 10 mln. eurų.
Kauno vicemeras Andrius Palionis mano, kad „Mokslo sala“ duris lankytojams atvers po metų.
Nemuno salos reljefą atkartojančio statinio ilgis siekia 300 metrų, o didžioji dalis patalpų bus išsidėsčiusios požeminiuose aukštuose.
Anot savivaldybės atstovų, šis pastatas bus unikalus Europoje, nes muziejuje įsikurs interaktyvios nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, virtualių projekcijų erdvė, STEAM laboratorijos, kavinės.
Išskirtine puošmena taps 21 metro skersmens pasvirusio disko konstrukcija.
Bendra projekto sąmata siekia 32 mln. eurų mln. eurų, iš jų 10,4 mln. eurų – savivaldybės lėšos, likusi suma – valstybės bei Europos Sąjungos finansavimas.
Trys geriausi „Mokslo sala“ pavadinto mokslo centro Nemuno saloje projektai buvo paskelbti 2016-ųjų spalį. Juos pateikė architektai iš Australijos ir Ispanijos, Jungtinės Karalystės bei Kinijos.
Geriausiu projektu sutartinai pripažintas Ispanijos ir Australijos architektų bendrovės „SMAR Architecture Studio“ darbas. Su jo autoriais ir vyko derybos, kurios baigėsi techninio projektavimo sutarties pasirašymu šių metų pradžioje.
Australams talkinęs architektas Gintautas Natkevičius neslėpė, kad „Mokslo salos“ statybas bus sudėtingas procesas.
„Neturėjome tokių objektų statybos patirties, o šis centras dar pasižymi išskirtine architektūra“, – kalbėjo G.Natkevičius.
Nugalėtojų projekte numatyta dalį mokslo centro įkurdinti po žeme. Giliausia vieta sieks 4 metrus. Virš žemės turėtų iškilti tik veidrodinis simbolis, kuris primintų mėnulio atspindį.
Centre bus 150 eksponatų, veiks laikinos ekspozicijos. Neabejojama, kad mokslo muziejus pritrauks ne tik lietuvius, bet ir svečius iš kaimyninių šalių. Tikimasi daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų per metus.
Kauno savivaldybė kaip projekto partnerį pasitelkė mokslo centrą CERN iš Šveicarijos.
Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galės susipažinti su mokslo ir technologijų naujovėmis. Visame pasaulyje populiarūs mokslo muziejai vaikus ir suaugusiuosius skatina domėtis mokslu ir suprasti mūsų gyvenimą keičiančius atradimus.
Arčiausiai Lietuvos tokie muziejai veikia Lenkijoje ir Estijoje.
„Mokslo sala“ turėtų tapti paskutiniu didesniu statiniu Nemuno saloje.
