Kaip BNS sakė Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, šie projektiniai siūlymai lapkričio 24 dieną bus pristatyti visuomenei. „Tradiciškai – kauniečiai galės pateikti savo klausimus, pasiūlymus ir pastebėjimus, kuriuos įvertins projektuotojai. Kitas žingsnis – techninio projekto paruošimas. Tik po jo galėsime skelbti konkursą dėl rangos darbų“, – teigė jis.
Kad Kaune turėtų iškilti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai, nuspręsta dar 2012 metais. Tuomet jiems ir parinkta vieta ant vaizdingo Nemuno kranto kitapus senamiesčio, H. ir O. Minkovskių gatvės atkarpoje šalia Aleksoto tilto.
2017 metais rūmų architektūrinės idėjos konkursą laimėjo Rolando Paleko studija. Parengtame projekte nurodoma, kad teritorijoje bus projektuojamas centras su dviem koncertų salėmis, amfiteatras, prieplauka su amfiteatru, vaikų žaidimo ir sporto aikštelės.
Prie centro bus įrengta 371 vieta automobiliams: 161 paviršiuje ir 210 vietų požeminėje aikštelėje.
Uždengs stiklo gaubtu
Projekto autoriai teigia, jog didžioji salė bus „laisvai komponuojama“ natūralaus medžio masėmis. Antroji salė bus įrengta virš holo. Abi jas gaubs skaidraus arba pusiau permatomo stiklo gaubtas.
„Atspindys vandenyje tampa svarbia sudėtine statinio išorinės išraiškos dalimi. Svarbus erdvinių potyrių kitimas, kurį patiria prie pastato per parką ir aikštę išilgai upės artėdamas žmogus. Šios sekos kulminacija ir atomazga – žemas, platus įėjimo holas ir toliau atrandama aukšta fojė erdvė su ikonišku Kauno senamiesčio paveikslu“, – rašo projekto autoriai.
Jie atkreipia dėmesį, jog dėl pastato vietos jis neturi „galinio“ fasado: yra vienodai svarbus iš visų pusių, iš kurių yra matomas.
Didžiajai koncertų salei, pasak autorių, naudojamas terasinės ir balkoninės salės derinys. Jos parteryje, terasose ir balkonuose bus 1,5 tūkst. sėdimų vietų.
Ją siekiama pritaikyti natūralios akustikos klasikinės muzikos koncertams bei operetėms. Projekto autoriai prioritetą skiria simfoninio koncerto poreikiams, tačiau teigia, jog čia galės vykti ir kitokie renginiai.
Šios salės scenoje galės pasirodyti iki 101 nario orkestrai, po ja ir choro pakyla bus pakėlimo mechanizmai, leisiantys pritaikyti įvairiems orkestro išdėstymams bei supaprastintiems operiniams pastatymams.
Autoriai teigia, kad šios salės interjerą įkvėpė šalia upės sklype plytinti pelkė, o natūraliam įvaizdžiui sukurti salėje asimetriškai išdėstyti balkonai ir terasos.
Mažoji salė turės tris įėjimus bei langą su vaizdu į Nemuną, kurį bus galima užtamsinti. Sėdimos vietos čia bus įrengiamos ant mobilių modulinių platformų, kas leis ją transformuoti keliomis skirtingomis galimybėmis.
Šildys ir vėsins upės vandeniu
Pasak projekto rengėjų, pastatą aprūpinti šilumos energija bus projektuojama sistema, kurioje bazinį poreikį šildymui, vėdinimui ir karštam vandeniui ruošti padengs šilumos siurbliai, imantys energiją iš upės vandens.
Šaltajam sezonui, esant didžiausiems šilumos poreikiams, bus naudojamas centrinis šildymas.
Pastato vėsinimo sistema bus dviejų veikimo tipų: aktyvi ir pasyvi.
„Pasyvaus vėsinimo metu pastatas bus tvariai aušinamas panaudojant upės vandenį ir per šilumokaitį cirkuliuojant vėsų vandenį, be papildomos įrangos, tiesiog veikiant cirkuliaciniam siurbliui“, – tvirtina projekto autoriai.
Kai dėl karšto oro ir sušilusio upės vandens tokio vėsinimo nepakaks, įsijungs aktyvusis vėsinimas. Pastate planuojama įrengti grindų šildymo sistemą, kuri vasarą galėtų praleisti didesnį vandens srautą ir vėsinti patalpas.
Prie koncertų salės bus įrengiama mažųjų keleivinių laivelių prieplauka. Tikimasi, kad tai ne tik pagerins centro pasiekiamumą, bet ir didins upės kairiojo kranto patrauklumą.
Nuo koncertų centro aikštės iki prieplaukos numatomas nusileidimas laiptais ir žmonėms su negalia pritaikytais takais.
Sklypas, kuriame projektuojamas naujasis koncertų centras, yra Nemuno užliejamoje teritorijoje. Dėl šios priežasties sklypas bus aukštinamas, tačiau autoriai pabrėžia, kad upės tėkmės parametrų tai nepakeis.
Numačius sklypo nulinę altitudę 27 metrų virš jūros lygio aukštyje, pasak projekto rengėjų, potvynio pavojaus tikimybė sieks kartą per 1 tūkst. metų ir yra oficialiai laikoma saugia.
Šį aukštį siekiantis potvynis, projektuotojų duomenimis, fiksuotas vieną kartą 1958 metais, prieš pastatant Kauno hidroelektrinės užtvanką, o šiuo metu dėl elektrinės bei klimato kaitos tokio stiprumo potvynio tikimybė yra „praktiškai eliminuota“.
