Vilniaus savivaldybė neseniai trimitavo apie didingus planus pačioje sostinės širdyje sutvarkyti Kirdiejų rūmus, juos pritaikyti miesto muziejui.
Prieš tai šį paveldo objektą mėgino prikelti verslininkai, o ta pati sostinės savivaldybė kaišiojo pagalius į ratus. Rūmus valdžia iš verslininkų atėmė. Ši istorija jau nugrimzdo į praeitį.
Dabar Kirdiejų rūmų sutvarkymo tarptautiniu architektūros konkursu prasideda naujas etapas. Kiek jis truks?
Į klausimą galima atsakyti kitu konkrečiu pavyzdžiu – Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų sostinės Vilniaus gatvėje tarptautinio architektūros konkurso. Jis buvo paskelbtas praėjusiais metais.
Ir projektų vertinimo komisija, aišku, taip pat buvo tarptautinė, paraiškas reikėjo pateikti iki 2021-ųjų rugsėjo, trims laimėtojams pažadėtos solidžios premijos.
Dalyvių buvo lyg 32, lyg 33, bet ne tai svarbiausia. Prabėgo metai nuo konkurso pradžios. Ir ką mes turime? Tiktai preliminarią architektūros projektų eilę.
Priminsime, konkursas buvo tarptautinis. Pirmojoje ir antrojoje vietose rikiuojasi Lietuvos projektų autoriai, tik trečiąją vietą užėmė lenkai. Jiems už nugaros liko autoriai iš egzotiškų šalių – Meksikos, Australijos, Indonezijos.
Reikia dar pavyzdžių apie tarptautinius konkursus? Gerai, prisiminkime nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno projektą.
Konkurse dar 2019-ųjų rugsėjį nugalėjo ispanai. Ar pajudėjo darbai vietoj paskubomis, užtat brangiai nugriautų Profsąjungų rūmų tais metais atsiradusioje statybvietėje? Nė per nago juodymą!
Tad vieną kartą tiesiai šviesiai paklauskime: gal tarptautiniai konkursai tėra laiko vilkinimas suprantant, kad tuos objektus prikelti ar pastatyti per silpnos kinkos?
