Sėkmė lydi ne visuomet
LAR pirmininkas Lukas Rekevičius pirmiausia pristatė atstovaujamos institucijos veiklą: įstatymus, kuriais remdamiesi veikia, pagrindines funkcijas ir pan. Architektas nuogąstavo, jog architektūros konkursai organizuojami daugiausia privatiems objektams, o valstybės užsakymai vis dar vykdomi remiantis mažiausios kainos kriterijumi – šią tvarką tikimasi keisti. Aktualiausi atvejai, kur ginant viešąjį interesą teko įsikišti LAR – pastatas Gedimino pr. 27, Vilniuje, Kaune – naikinant Vilniaus gatvės grindinį.
Jei kreipiasi Šnipiškių bendruomenė, teikdama, kad planuojamos statybos pablogins jų gyvenimo kokybę, tokius atveju LAR skundą nagrinėja savo iniciatyva. Kreipiasi ir Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija (VTPSI), LAR siūlosi situaciją vertinti ekspertiškai, tik tas paslaugas teikia mokamai.
LAR pirmininkas priminė istorijas, kada norėjo taikyti sankcijas architektams dėl profesinės etikos pažeidimų, tačiau to padaryti nepavyko: Zarasų g., Vilniuje (nebuvo nustatyta šiurkščių pažeidimų požymių), Šermukšnių gatvėje, Palangoje (formaliai dvibutis, tačiau jame bent dvylika virtuvių ir miegamųjų. Viename bute turėti šešias virtuves ir vonias teisės aktai nedraudžia, LAR bandė stabdyti atestatą, bet nepavyko), Sasnausko gatvėje, Kaune (neišlaikyti atstumai nuo sklypo ribų ir pan., bet teismas nusprendė, jog viskas gerai).
L. Rekevičius minėjo ir portale lrytas.lt aprašytą istoriją, kuomet po dvibučiu slepiamas daugiabutis. Atliktos dvi ekspertizės, patvirtina, jog pastatas turi daugiabučio požymių, bet teismas mano priešingai.
Būna atvejų, kuomet LAR nagrinėja, stabdo architekto atestatą, galiausiai, teismas nusprendžia, jog architektas nepažeidė įstatymo, vėliau jau architektas teisme ginčija LAR sprendimą, prašo kompensacijos. Jei nepanaikina atestato, gyventojai kreipiasi į Seimą, tuomet Seimas kaltina, kad LAR neatlieka funkcijų. Mano, kad Statybos kodeksas, kuris kuriamas šiuo metu, sudėlios viską į savo vietas.
Aplinkos ministerijos viceministras, tik pradėjęs eiti pareigas, Mantas Michaliunjo skatino LAR aktyviau reaguoti į visuomenės pastebėjimus, abejones, teikti informaciją viešojoje erdvėje.
AM ministerijos atstovas Dainius Čergelis taip pat pritarė, kad LAR reikėtų aktyviau reaguoti į visuomenės nuogąstavimus. Konkreti – „Gelvonų terasų“ – situacija – viena tų, kur sprendimai galėjo būti priimti laiku.
Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė kalbėjo, jog LAR rūmus tikrai sustiprino prieš metus priimti teisės aktai, tačiau kartais, sulaukus nenoro bendradarbiauti, pradedama galvoti, kad gal prieš metus per drąsiai buvo imtasi savivaldos stiprinimo. Savivaldai atiduodamas pasitikėjimas, profesinės bendruomenės kontrolė, galimybė valytis architektų, negalinčių ar nenorinčių dirbti skaidriai. Nuo architekto atsparumo NT plėtotojo įgeidžiams priklauso tai, kokį būstą nusipirks žmonės, tam skiriantys didžiules sumas.
„Gelvonų terasų“ atveju ją nustebino tai, kad LAR nesiėmė patys tikrinti architekto veiklos. „Galbūt, architekto atsakomybės ir nėra, bet LAR turėtų būti aktyvesni. Pabrėžiamas etikos dalykas, bet ne profesinė kompetencija. Projektuoti ne pagal teisės aktus neetiška, bet kodėl žiūrime formaliai: trūksta medžiagos. Bet jei visuomenėje apie tai kalbama, Seimo nariai rodo iniciatyvą, kas nepakankama, kad LAR pradėtų žiūrėti atidžiau“, – stebėjosi A. Gedvilienė.
Pažeidimų yra, bet ne visiems
L. Rekevičius komentuodamas priekaištus priminė situaciją Palangoje – šešiolikos butų dvibutį. Teisės aktų pažeidimo nenustatyta, dvibučiame du butai turi po 8 numanomus butus. Kiekviename – 8 vonios ir virtuvės, bet teisės aktų pažeidimų nėra. Esminis visuomenės intereso gynimo būdas – per etiką. „Matome, kad bus daugiabutis. Atvažiuos daug žmonių su daug automobilių. Toks namas nedera vienbučių kvartale Palangoje. Tas teisės aktuose neparašyta, tą galima kvestionuoti tik per etiką“, – kalbėjo L. Rekevičius.
Teismas pažeidimų neįžvelgia, nes teisės aktuose nėra to aprašyta. „Kodėl veržiamės daryti ekspertinį vertinimą? Profesinės etikos taryba nustatyti pažeidimų negali, vertina kitų nustatytus pažeidimus. Jei VTPSI nustatė pažeidimą, turi įvertinti, yra žala ar ne. Yra pilkųjų zonų – skirtingai traktuojami teisės aktai. Be ekspertinio vertinimo sunku atsakyti pažeidė architektas etiką ar ne. Mes turime ne tik užtikrinti viešąjį interesą, bet ir ginti architektus“, – kalbėjo L. Rekevičius.
A. Gedvilienė stebėjosi, kad „Gelvonų terasų“ atveju įsitraukė prokuratūra, tai veda į statybos leidimo panaikinimą, statinio griovimą, kas reiškia, kad daug žmonių netektų savo preliminariosiomis sutartimis įsigytų būstų. Faktas, kad yra nukentėjusių žmonių, VTPSI nustatė pažeidimą, tačiau architektų bendruomenei nepakanka faktų imtis ekspertinio vertinimo savo noru.
„Aš buvau šokiruota“, – komentavo A. Gedvilienė.
VTPSI vadovė Eglė Kuklierienė komentavo, jog, VTPSI nuomone, savivalda turėtų veikti principingai, spręsti, ar architektai gali dirbti, imtis atestatų stabdymo, atėmimo, kad pažeidimai nesikartotų, sykiu klausė, kiek per kelerius metus už šiurkščius pažeidimus buvo sustabdyta arba atimta atestatų.
Paskutinis kreipimasis, anot E. Kuklierienės, buvo dėl kito objekto, kur VTPSI konstatavo aiškius pažeidimus, yra patikrinimo aktas, kur konstatuota, kad leidimas neteisėtas, LAR atsakymas, kad informacija gauta, atkreiptas dėmesys, kad leidimas išduotas, galiojantis, tad pažeidimų nevertins. Objekto leidimo teisėtumas nagrinėjamas teisme, po teismo galima spręsti dėl pažeidimų.
Anot L. Rekevičiaus, pavyzdys Zarasų g. 15 Vilniuje. Kreipėsi VTPSI, konstatuota, kad pastatas realizuotas neteisėtai, kalbama apie du aukštus ir mansardą, tačiau matomi šeši aukštai. LAR nusprendė nutraukti kvalifikacijos atestatą, nes pasirodė šiurkštus pažeidimas. Sprendimas buvo pakeistas, AM įpareigojo iš naujo nagrinėti šį klausimą, nes žalos nėra. Galiausiai architekto atestatas buvo sustabdytas pusmečiui, nes konstatuota – žala būtų tada, jei pastatas būtų nugriautas, panaikintas leidimas.
„O reputacijos dalykai nėra svarbūs šiai bendruomenei? Turbūt ne šiaip į ją kreipiasi piliečiai ar bendruomenės. Jei architektai imasi nagrinėti situaciją, reputacijos klausimas irgi aktualus. Lietuva nėra didelė, reputacija turėtų būti svarbi. Net jei negebame įrodyti kaltės dėl pilkųjų zonų, turbūt, visai sveika žinoti, kuris architektas turi polinkį elgtis ne pagal įstatymą, kad užsakovai, kontroliuojančios institucijos atkreiptų dėmesį. Gal į kiekvieną projektą verta žiūrėti atidžiau?“ – komentavo A. Gedvilienė.
Ji maano, kad architektai gina vieni kitus, niekadėjo neišvarys iš savo rato – toks susidaro vaizdas. Tai labiau savigynos, o ne savikontrolės institucija.
„Kodėl turime sulaukti nugriauto pastato, verkiančių šeimų, kad pajudintume pirštą“, – piktinosi Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.
Per 2020–2021 m. LAR gavo 37 skundus. Iš jų priimtas ir išnagrinėtas 21 skundas. 11 atvejų pripažinti pažeidimais. L. Rekevičius paaiškino, kad kartais gauna prašymą išnagrinėti skundą, kuriame teigiama, jog architektas suprojektavo negražų namą, prašo pateikti informacijos, kas jame negražu, gal pažeidė teisės aktus, kažką nutylėjo, negavo pritarimo, kas būtų etikos pažeidimas, tačiau tuomet besikreipiantieji paprastai nebegrįžta.
Seimo narys Aidas Gedvilas mano, kad į viską reikia žiūrėti rimtai, nuodugniai ir atsakingai. Teismai vertina teisiniu aspektu, įstatymu įtvirtintus dalykus, ragintų ministeriją ir LAR, kad galbūt yra įstatymų nuostatos, kurios padėtų išvengti atvejų, kuomet projektuojamos 8 virtuvės ir vonios.
„Architektai turi daug galimybių improvizuoti, reikėtų koreguoti įstatyminę bazę, tuomet nereikės prašyti, gėdinti, kad kažko neįvertino ir pan.“, – komentavo A. Gedvilas.
Jei reikia, baudžia visus
Anot L. Rekevičiaus, autoritetų LAR neturi, dėl profesinės etikos teko svarstyti ir garsiausius architektus, jei tokių pažeidimų buvo.
Būna architektai nesutinka, kreipiasi dėl jo sugadintos reputacijos į teismą, bet nė vieno teismo LAR nėra pralaimėjęs.
Klausimas dėl „Gelvonų terasų“, patikslino LAR pirmininkas, bus nagrinėjamas Profesinės etikos taryboje.
Paklaustas, kaip būdamas LAR vadovu ir pats praktikuojančiu architektu, suderina interesus, L. Rekevičius komentavo, jog nepraktikuojantis architektas turėtų mažiau susikirtimų tarp asmeninių ir bendruomenės interesų, bet nepraktikuojantis architektas turėtų mažiau autoriteto bendruomenėje. „Aš, jei reikia, nusišalinu, profesinei veiklai nežinau, ar padeda, ar labiau trukdo mano vadovavimas LAR, nes mano projektus visi labiau linkę nagrinėti per padidinamąjį stiklą“, – mano L. Rekevičius.
LAR dalyvauja ir derinant architektūros konkursų sąlygas. Dažniausiai tą daro administracija, tvirtina pats L. Rekevičius arba pavaduotojai. Keičiamasi dėl to, kad jei planuoja dalyvauti konkurse, L. Rekevičius nederina sąlygų, tą daro kolegos arba atvirkščiai.
