Kai meras Remigijus Šimašius neseniai svarstė, kas turėtų spręsti, ar Maskvos namai, esantys ties Rinktinės ir A.Juozapavičiaus gatvių sankirta, išliks, tai per metus buvo gal penktas jo pareiškimas šia tema.
Metų pradžioje R.Šimašius karingai pareiškė, kad negali būti nė kalbų – Maskvos namai turi būti nugriauti, o plytos gali važiuoti į Maskvą. Paskui jis pakeitė nuomonę.
O dėl šalia esančių Sporto rūmų niekaip neapsisprendžia premjerė Ingrida Šimonytė. Nors Vyriausybė buvo nutarusi patalpose įkurti kongresų centrą, I.Šimonytei pasirodė tai finansiškai nesaugu ir ji prabilo apie žydų muziejų Sporto rūmuose.
Tarti žodį turėtų kiti
„Daug kas klausia, ar galima negriauti Maskvos namų, o panaudoti kitaip.
Aišku, kad galima. Ir gerai būtų. Ir miestas palaikytų tai, ką ir esu sakęs ne kartą tiek viešai, tiek oficialiai. Tačiau žodis čia Statybos inspekcijai, Turto bankui ir Vyriausybei.
Jie visi kol kas tyli ir laukia formalios datos, kada pastato savininkas pats nugriaus pastatą, – toks teismo įpareigojimas. O nugriauti, aišku, kad nenugriaus, – orkai dabar turi kitų rūpesčių, nes ne ant tų užsirovė Ukrainoje“, – neseniai aiškino sostinės meras.
Anot jo, savivaldybė savo darbą padarė.
Jis prisiminė, kaip žadėjo padaryti viską, kad ši Kremliaus propagandos mašina Vilniuje neatsirastų.
Dabar štai malonesnis rūpestis – kaip prasmingai panaudoti šią vietą ar pastato griaučius.
Liepos pabaigoje ant Maskvos namų fasado nupieštas grafitis, vaizduojantis tautiniais drabužiais vilkinčią jauną ukrainietę.
Nuomonės – skirtingos
„Maskvos namai bus išmontuoti. Jei kas nors klaus, kodėl griaunamas beveik baigtas pastatas, ar jo neįmanoma pritaikyti kitoms reikmėms, – jis pastatytas aukštesnis, nei leistina, architektūriškai svetimkūnis, funkciškai nebaigtas bei neracionalus“, – taip dar sausio pabaigoje socialinio tinklo paskyroje rašė R.Šimašius.
Nepraėjus nė mėnesiui jis pakeitė nuomonę: esą galima ir negriauti Maskvos namų.
Jeigu žemės sklypas bus privatizuotas, pastatą galima pritaikyti kitoms reikmėms.
Meras vasarį jau neatmetė, kad pastatas gali likti, tačiau jo paskirtis turėtų iš esmės pasikeisti. Jis atkreipė dėmesį į pasaulinę tendenciją, kai seni pastatai prikeliami naujam gyvenimui.
Taip Vilniuje naujam gyvenimui prikelti seni fabrikai Naujamiestyje, Paupyje ir Naujojoje Vilnioje.
„Geriau prikelti naujam gyvenimui seną, negu statyti naują. Neatmesčiau, kad pastatas gali likti“, – jau taip dėstė meras.
Neaiški naudos analizė
O štai premjerė I.Šimonytė praėjusiais metais pareiškė, kad idėja atsisakyti 2004-aisiais uždarytuose Sporto rūmuose įrengti kongresų centrą nėra oficialus Vyriausybės sprendimas, tačiau įgyvendinti projektą nebūtų finansiškai saugu.
„Tai nėra koks nors oficialus sprendimas, nes Vyriausybė jokios galimybės nėra atmetusi, tačiau akivaizdu, kad aplinkybės nuo to laiko, kai buvo sumanyta kurti konferencijų centrą, stipriai pasikeitusios ir neaišku, kokios apskritai galėtų būti tokio konferencijų centro tolesnės perspektyvos, kokia būtų kaštų ir naudos analizė, koks būtų verslo modelis“, – aiškino ji.
Anot premjerės, projekto vykdytojas Turto bankas tai puikiausiai žinojo, nes jam buvo pavesta įvertinti pakitusias rinkos sąlygas ir pateikti savo išvadas: „Tai didelis projektas, jis smarkiai pabrango per tą laiką – tai dar viena labai svarbi aplinkybė, ir jo ekonomika, ir finansai atrodo visiškai kitaip, nei atrodė prieš trejus metus.“
2019 metais Finansų ministerija skaičiavo, jog projektas kainuos apie 29 mln. eurų.
Patiko Varšuvos muziejus
Bet šių metų sausį I.Šimonytė tvirtino jau kitką: apleisti Sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai.
Tokia idėja pradėta svarstyti po praėjusiais metais vykusių konsultacijų – ankstesnė Vyriausybė planavo rekonstruotuose rūmuose įrengti kongresų centrą.
„Turiu pasakyti, kad pavyko išgirsti nemažai palaikymo, ir manau, jog Vyriausybė bandys ieškoti geros idėjos, kaip galėtume tai įgyvendinti.
Mane labai įkvepia Polino muziejaus pavyzdys Varšuvoje. Tikrai gražus muziejus, tikrai labai graži idėja ir labai puikus atlikimas“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ji priminė, kad pritaikyti pastatą iššūkių kelia ir viešos diskusijos su tarptautinės žydų bendruomenės atstovais, ir tai, kad rūmai yra pripažinti kultūros paveldo objektu.
Premjerė atmetė nuogąstavimus dėl minčių plėtoti čia, pavyzdžiui, daugiabučių statybas – to daryti čia neįmanoma, nes jau sutarta dėl senųjų Šnipiškių žydų kapinių tvarkymo projekto.
Ukrainos kultūrai padėtume ne tik kalbomis
Saulius Paukštys
Menininkas
„Nepaisydama vilniečių nepasitenkinimo ir griežtų ekspertų vertinimų, savivaldybė pradeda Saulėtekio alėjos rekonstrukciją-humanizavimą. Gatvė bus siaurinama, želdinama, sukaliojama ir žiedinama.
Didžiulis užsispyrimas įgyvendinant šį projektą sukelia įvairių negražių minčių apie mero komandos finansinį badą artėjant rinkimams.
Na, tegu pataiso mus plėtotojai įtikinamais argumentais apie būsimos gatvės patogumus ir naudą studentų miesteliui ir apylinkių gyventojams.
Taigi šiame murziname fone ryškėja nauji Vilniaus ženklai – tai buvę Maskvos namai, kurie vis dažniau žymimi Ukrainos akcentais – didžiulis ukrainietės merginos grafitis, įspūdingas akrobatinis šokio performansas Ukrainos nepriklausomybės dienos proga. Puikūs meniniai elementai.
Tad bręsta logiška mintis – reikėtų sustabdyti chaosą ir vilniečių pasipiktinimą keliančius gatvių siaurinimo projektus, o tam skirtus miesto, taip pat ir mūsų, pinigus skirti Maskvos namams sutvarkyti. O pačius buvusius Maskvos namus skirti Ukrainos meno ir kultūros centrui.
Čia juk būtų galima įrengti ir parodų sales, ir Ukrainos menininkų dirbtuves, ir kitus infrastruktūros objektus.
Esu tikras, kad padedant Ukrainos draugams visos statybos, apdailos, įrengimo išlaidos būtų greitai apmokėtos, o darbai – atlikti.
Miestas gautų puikų kultūros objektą ir ne tik kalbomis paremtų Ukrainos menininkus bei kultūrą.“
Maskvos namų užuomazgos – prieš 18 metų
Idėja Vilniuje pastatyti Maskvos namus kilo 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tada nutarta panašų projektą įgyvendinti ir Maskvoje.
Skelbta, kad 2010 metais pradėti statyti namai būtų kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio tikslas – sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus.
2016 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį ir panaikino 2008-aisiais išduotą pastato statybos leidimą.
