Patraukli vieta ir ypatinga kurorto dvasia
Įsigijusiems septynių kambarių vilą atitektų ne tik dviaukštis medinis pastatas su ištaigingu erkeriu antrame aukšte bei šoną juosiančia veranda. Erdviame 24 arų sklype įrengtas atskiras namelis svečiams, namelis vaikų žaidimams, stilinga vištidė bei kelios daržovių lysvės, išpuoselėti rožynai bei vynuogės.
Visai šalia senoji keltų perkėla, Smiltynės jachtklubas, dviračių takai bei Jūrų muziejus ir delfinariumas.
Vila medinė, restauruota 2013 metais, pritaikyta komfortiškam gyvenimui tiek vasaromis, tiek žiemomis. Dviejų aukštų, 200 kv. m ploto pastate telpa du vonios kambariai, trys miegamieji, palėpė-biblioteka, svetainė, kurioje prie Kalėdų stalo susėsdavo net 20 svečių, erdvi ir patogi šeimininkauti virtuvė bei vestibiulis su įrengtomis sieninėmis spintomis.
Šiuo metu baigiamas sutvarkyti namo fasadas: naujomis kokybiškomis medinėmis dailylentėmis apkalamos sienos, dekoruojamos autentiškais drožiniais aplink langus.
Vilos šeimininkė pasakojo, kad gyvendama čia pradėjo domėtis istorija ir surinko daugybę faktų apie buvusių šeimininkų gyvenimus bei ano laikmečio aplinką.
Kaip išsiaiškino Snieguolė, 1905 metais vilą pasistatė tikras aristokratas, medienos pirklys, turintis norvegiškų šaknų – Wilhelmas Ankeris. Jis buvo vienas iš penkių įžymiojo Berbomo, turėjusio Muižės dvarą netoli Rusnės, anūkų, „Smeltės“ kompanijos įkūrėjas, „Concordia“ klubo narys. Vėliau savo gražiąją vilą W.Ankeris pardavė žymiai Mėmelio šeimai – laikraščio „Memeler Dampfboot“ leidėjams – Zybertams.
Šie žmonės čia gyveno iki pat Antrojo pasaulinio karo, net trečia karta puoselėjo savo namus, bet buvo priversti bėgti nuo šias žemes užgrobusių sovietų.
Netrukus vila „Helene“ tapo daugiabučiu, kuriame pokariu buvo apgyvendintos net kelios šeimos. Ir Smiltynė tuomet nebeatrodė patraukliu užmiesčio kurortu – gyvenimas šiame pusiasalyje buvo panašesnis į tremtį.
Apie 1970-uosius, įkūrus Smiltynės jachtklubą, šios vilos gyventojai buvo iškraustyti į butus mieste, o ji atiteko buriuotojams ir jų treneriams.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bandyta atkurti nuosavybės teises, bet nėra informacijos, ar tikriesiems vilos šeimininkams – Siebert šeimai, kurios palikuonys šiandien gyvena Vokietijoje, buvo išmokėta kompensacija.
Žinomas tik faktas, kad ši vila pateko į privatizuojamų objektų sąrašą, 1998-aisiais aukcione ją įsigijo šeima iš Vilniaus, tiesa, čia neužsibuvo.
Įsigijus, laukė daugybė darbų
„2005-aisiais radome skelbimą apie parduodamą vilą Smiltynėje ir išsyk įsimylėjome šį seną medinį namą. Įdėjome labai daug pastangų, kol prikėlėme jį naujam gyvenimui ir pavertėme gražiąja vila.
Gavę visus reikiamus leidimus ir remdamiesi architektės Vigilijos Paulionienės projektiniais pasiūlymais, atlikome daug darbų: sustiprinome pamatus, keisdami išdūlėjusias raudonas plytas autentiškomis vokiškomis (jas mums pavyko įsigyti iš žmonių, nugriovusių seną pastatą Šilutės rajone), įstatėme naujus medinius langus su senoviškais kabliukais, pakeitėme lauko ir vidaus duris, nuardėme ir restauruoti perdavėme fasado apdailos lentas.
Nors namo plano autentiškų brėžinių nėra išlikusių, bet iš istorijos žinome čia gyvenus aristokratijos atstovus, mūsų supratimu, turėjusius turėti erdvią svetainę, galėjusius priimti daug svečių. Todėl ardėme pirmojo aukšto mažųjų kambarėlių pertvaras, formuodami svetainės erdvę su židiniu. Įrengėme ir grindinį šildymą, kad į akis nekristų šiuolaikiniai radiatoriai.
Antrojo aukšto – mansardos – plano keisti neprireikė, čia įkurdinome miegamąjį, vaikų ir vonios kambarius, o kai pavyks sutvarkyti įspūdingąjį erkerį, čia atsiras biblioteka“, – pasakojo moteris.
Kodėl parduoda išpuoselėtus šeimos namus? „Gyvenimas, kaip jūra – tai kyli, tai leidiesi, jis nenuspėjams ir laikinas. Užaugo ir iškeliavo iš namų mūsų vaikai, išsiskyrė ir mūsų su vyru keliai. Atėjo laikas naujiems planams ir užmojams“ – taip Snieguolė paaiškino savo sprendimą parduoti gražiąją vilą prie jūros. Jos kaina – 1,2 mln. eurų.
