Tai originalus žemkasės, naudotos upės vagai Nemune gilinti, pavadinimas. Zapyškyje stovintis laivas nebegali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos, tačiau gabių kūrėjų komanda jį prikėlė naujam gyvenimui.
Apie tai plačiau portalo Structum.lt skaitytojams pasakoja architektų studijos „Hito“ architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė.
„Mūsų komandos tikslas buvo panaudoti žemkasę kaip eksponatą ir sykiu erdvę naujai funkcijai. Taip gimė kultūros laivas. „Nemuno 7“ įkurtas tarpdisciplininis menų centras, kuriame įsikūrė parodos, parkas ant vandens, menininkų rezidencijos ir kitos kultūrinės veiklos.
Projekto jungiamąja tema pasirinkome vandenį. Kuriamas savotiškas vandens patyrimo centras. Vandenį kviesime patirti per meno, architektūros, mokslo perspektyvas“, – sakė S. Kundrotaitė-Savickė.
Vienas keisčiausių ir įspūdingiausių darbų
Tarpdisciplininis menų centras „Nemuno 7“ yra projekto „Kaunas 2022“ dalis. Vienas jo kuratorių, idėjos autorius Gediminas Skrandis Banaitis vieną dieną pasikvietė S. Kundrotaitė-Savickę sukurti vizualinę koncepciją laivo panaudojimui ir taip prasidėjo jos vystymas.
„Nuo pirmos žemkasės apžiūros supratau, kad tai vienas keisčiausių ir įspūdingiausių darbų, prie kurių yra tekę dirbti. Komanda labai entuziastingai įsitraukė į procesus, nors kelyje tikrai buvo daug nežinomybės. Projekto vadovė Asta Ivanauskienė drauge su Gabriele Lenkauskaite sukūrė panaudos koncepciją, pasikvietę puikią kuratorių ir menininkų komandą laivo idėjos išpildymui.
Šis darbas – tikras išbandymas, reikėjo nuolat ieškoti kompromisų, derėtis su jau egzistuojančiu senu objektu. Nelieka daug vietos savam kūrybiniam ego. Esu labiau tarpininkė, ieškanti, kaip sujungti ir išsaugoti esamas formas, pritaikyti naujas idėjas. Kūrybinis procesas tikrai buvo vienas labiausiai džiuginančių mano praktikoje“, – teigė S. Kundrotaitė-Savickė.
Augalai – vienas pagrindinių akcentų
Laivo denis papuoštas įvairių rūšių augalais. Jų integravimas buvo viena esminių laivo konversijos detalių. Pažintinė medžiaga apie augalus buvo įtraukta į menų centro programą – jos galima klausytis audio gide.
„Nuo pat įžengimo į laivą visą mūsų komanda matėme vietoje augalus, pagrinde idėją pasufleravo tuo metu jau laive užaugę augalai. Kuriant architektūrinę idėją pasikviečiau kraštovaizdžio architektę Ūla Marija Bujauskaitę sukurti apželdinimo koncepciją.
Laivo apželdinimo planas puikiai papildė mūsų koncepciją, ne nukreipdamas kitur, o tarsi dar kartą patvirtindamas pagrindines „Nemuno 7“ kryptis. Mums taip pat buvo atradimas, kiek daug prasminių sluoksnių apima šis projektas.
Pramoninė konstrukcija ir augalas yra tarsi kontrastuojantys elementai, tačiau natūrali žaluma suminkština, suteikia gyvybės šaltiems metaliniams paviršiams, sunkiems mechanizmams“, – tvirtino S. Kundrotaitė-Savickė.
Apželdinimo koncepcijos išgryninimą ir įgyvendinimą atliko želdynų dizainerė Rasa Pavilionienė. Specialistė parengė augalų aprašymus, kuriuos įgarsintus galima klausyti audio gide.
Ant laivo iškilo antstatas
Vienoje iš tvindeko erdvių įrengta edukacijų erdvė – patalpa skirta mini dirbtuvėms ir mokslui apie vandenį. Kitoje erdvėje suprojektuota menininkų rezidencija – ši zona pertvarkoma į jaukesnę, labiau pritaikytą gyvenimui, joje bus galima miegoti, dirbti, valgyti ir kurti.
Esama laivo WC ir dušo patalpa išsaugoma autentiška, demontuojant vėliau atsiradusias plastikines lenteles, atveriant metalinius paviršius. Patalpos tapo erdvesnės, švaresnės ir patogesnės.
Naujai projektuojamos erdvės – antstate suprojektuota parodų erdvė, o po juo įrengiama mini virtuvėlė reziduojančiam menininkui. Spalvos ir estetika esamose erdvėse išliko autentiškos, o naujose erdvėse dominuoja monochrominis minimalistinis stilius. Pagrindiniai dizaino akcentai – pati žemkasė, augalai ir meno kūrinių ekspozicija.
„Viena iš pirminių idėjų buvo, kad turime palikti kuo daugiau esamos žemkasės ekspozicijai. Taip pat priėmiau sprendimą žemkasės dažų sluoksnius nenušveisti ir naujai perdažyti, bet palikti kaip laiko tėkmės ir darbo istoriją. O tai kas naujai projektuojama sukontrastuotų tiek spalva tiek forma su esamų laivo paviršiumi. Naujai projektuojamas antstatas švelniai laužytos formos pastatas, kuris suformuoja tarsi tunelį (ryšį) tarp žemkasės (žmogaus darbo) ir upės (gamtos)“, – sakė architektė.
Kviečia patirti gamtą, meną ir mokslą
Laivas pats plaukti nebegali, tačiau menų centrą „Nemuno 7“ Zapyškyje galima aplankyti iki lapkričio mėnesio. Po to jį planuojama nutempti žiemojimui į Kauno žiemos uostą. Pagal projekto autorių viziją „Nemuno 7“ turėtų gyvuoti penkerius metus (šiltuoju sezonu).
Šiuo metu laive yra nuolatinė denio ekspozicija „TARPTI“, kuruojama Emilijos Šneiderytės. Žemkasės denyje išdėstyti 9 meno objektai – atspirties taškai, kviečiantys pažvelgti į laivo, Nemuno ir vandens mikro ir makro aplinkas. Realizuojant šį projektą, buvo siekiama dinamiškos įvairovės, tad pakviesti skirtingų sričių Lietuvos menininkai, kurie, susipažinę su kontekstu ir temomis, leidosi į procesą ir sukūrė unikalius, šiai vietai pritaikytus kūrinius.
Ekspozicijoje dalis meno kūrinių orientuoti į žemkasės mikroaplinką – vidinę šio laivo struktūrą, praeitį, persvarstoma pirminė jo funkcija. Vaikštant po denį žemkasė iš naujo atgyja, kviečiame susipažinti su ja per abstrakčių garsų diapazoną.
Kita dalis kūrinių atliepia makroaplinką – tai, kas supa šį laivą iš išorės. Makro aplinka neatsiejama nuo vandens – pastarasis ekspozicijoje nagrinėjamas keliais aspektais.
Parodų erdvėje šiuo metu veikia paroda „Takūs kūnai 1/5. Žmonės ir nežmonės“. Parodos kuratorius – Valentinas Klimašauskas. Pirmajame parodų cikle su šiais klausimais skirtingai susiduria dvi instaliacijos. Ši erdvė kas mėnesį keisis ir pildysis.
