Planuojama statybų pradžia – 2023 metai
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės planus, vos 5 kilometrų atstumu nuo Senamiesčio esančioje Vilkpėdėje buvusias pramonines teritorijas numatoma pritaikyti visuomenės poreikiams. Viena didžiausių šiame Vilniaus mikrorajone planuojamų buvusių pramoninių teritorijų konversijų – iki 2000 m. veikusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje iškilsiantis naujas daugiafunkcis kvartalas „Akropolis Vingis“.
„Naująjį „Akropolis Vingis“ projektavome kaip daugiafunkcį kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalą, kuriame skirtingų funkcijų pastatai darniai papildo vienas kitą. Projekto rengimo metu diskutavome su Vilniaus miesto savivaldybe ir sostinės architektūros ir urbanistikos ekspertais – esame dėkingi jiems už vertingas pastabas. Tikime, kad šis konversijos projektas taps reikšmingu impulsu tiek Vilkpėdei, tiek ir visam Vilniui – buvusi pramoninė teritorija taps gyvybingu miesto kvartalu“, – sako „Akropolis Group“ direktorius Manfredas Dargužis.
14 hektarų sklype apleisti buvusios gamyklos pastatai šiuo metu yra nugriauti, teritorija išvalyta nuo šiukšlių, taip pat pašalintas užterštas gruntas. Mažesnėje sklypo dalyje (3,7 ha), esančioje prie Neries upės, nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Galio Group“ vysto gyvenamųjų namų kvartalą „reVingis“. Tuo tarpu didesnėje sklypo dalyje (10,3 ha) suprojektuoto naujojo daugiafunkcio kvartalo „Akropolis Vingis“ statybas planuojama pradėti 2023 metais, pabaigus techninio projekto rengimą, gavus naują statybas leidžianti dokumentą ir įvykdžius rangovų atrankos konkursus.
Dėmesys skirtingų funkcijų dermei
„Projektuodami naująjį „Akropolis Vingis“, gilinomės į naujausias Europos architektūrines tendencijas ir siekėme, kad būsimame kvartale darniai susilietų prekybos, verslo, viešosios ir gyvenamosios erdvės. Didelį dėmesį skyrėme želdynams, bendruomenės erdvėms, koncertų salės bei kino centro integravimui. Kartu atsižvelgėme į aplinkos specifiką, todėl „Akropolis Vingis“ taps esminiu postūmiu atgaivinant visą nepelnytai pamirštą Vilkpėdę“, – komentuoja „Akropolis Vingis“ projekto autorių architektūros studijos „Do Architects“ architektė Andrė Baldišiūtė.
Mažmeninei prekybai, paslaugoms ir laisvalaikio praleidimui skirtų patalpų bendras plotas užims apie 100 tūkst. kv. metrų erdves. Palyginimui – Vilniaus „Akropolyje“ šis plotas sudaro 103 tūkst. kv. m. Komplekse projektuojama universali koncertų salėje turės 2500 sėdimų vietų arba iki 4500 stovimų vietų. Bendras 7 biurų korpusų, išsidėstysiančių virš prekybos centro plotas sieks apie 100 tūkst. kv. m. Numatoma pastatyti apie 450 ilgalaikei gyvenamajai nuomai skirtų apartamentų.
Komplekso teritorijoje po atviru dangumi planuojama įrengti laisvalaikio ir žaliąsias erdves – parką pėsčiųjų ir dviratininkų alėjas.
Automobilių transportas – po žeme
Komplekse „Akropolis Vingis“ suprojektuota 4500 automobilių stovėjimo vietų. Stovėjimas bus atviras ne tik kvartalo lankytojams ir darbuotojams, bet ir visiems vilniečiams bei miesto svečiams. Palyginimui – prie Vilniaus Akropolio yra 3000 automobilių stovėjimo vietų.
Daugiausia automobilių stovėjimo vietų numatyta dviejų aukštų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri talpins apie 3500 automobilių. Vienoje didžiausių sostinės požeminių automobilių aikštelių bus įrengta požeminė eismo infrastruktūra – vidinės gatvės, interaktyvūs transporto srautų reguliavimo sprendimai, platesnės stovėjimo vietos. Krovininės rampos, skirtos prekių tiekimui ir atliekų išvežimui, taip pat suprojektuotos po pastatu, minimizuojant vizualinę ir akustinę taršą.
Dar du mažesni automobilių aikštelės aukštai, talpinsiantys apie 900 automobilių, iškils šalia prekybinės paskirties patalpų, virš kurių numatyta įrengti ilgalaikei gyvenamajai nuomai skirtų apartamentų paskirties patalpas. Dar 100 parkavimo vietų bu įrengta komplekso prieigose.
Į naująjį kvartalą numatyti trys atskiri įvažiavimai – iš Geležinio Vilko gatvės (atvykstant nuo miesto centro), iš Gerosios Vilties gatvės ir iš Eigulių gatvės. Pasak projekto autorių, didžiąją dalį įvažiuojančių automobilių srauto nukreipus po žeme, pačioje kvartalo teritorijoje prioritetas bus teikiamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui. Čia bus įrengtos laisvalaikio erdvės po atviru dangumi, drieksis daugiau nei 300 metrų ilgio pėsčiųjų alėja nuo Geležinio Vilko gatvės iki Neries upės.
Už Vingio parko įsikursiantis daugiafunkcinis kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalas bus itin žalias. Tarp M. K. Čiurlionio gatvės ir būsimo pastatų komplekso suprojektuotas parkas su pėsčiųjų ir dviratininkų takeliais, arčiau upės esančių pastatų stogai bus apželdinti žemaūgiais augalais, vidiniai kvartalo kiemeliai bei stogų terasos bus apsodintos nedideliais medžiais, krūmais bei daugiamečiais augalais.
„Želdynai darniai įsikomponuos į bendrą kvartalo aplinką, kurioje dominuos skirtingų pastatų erdves jungianti terakota spalvinė gama. Molio raudonumo ir žemės rusvumo spalvų dermė pastatams pasirinkta atsižvelgiant į aplinkinių teritorijų koloritą bei gamtinę kaimynystę. Šią struktūrą apjungs ir į atskiras funkcines erdves suskirstys pilkos, juodos ir baltų spalvų atspalviai“, – sako A. Baldišiūtė.
Išaugs aplinkinių gatvių pralaidumas
Siekiant pagerinti susisiekimą vilniečiams ir miesto svečiams, „Akropolis Group“ lėšomis bus rekonstruojama šalia kvartalo esanti miesto susisiekimo infrastruktūra. Dabartinę sankryžą tarp Geležinio Vilko, Gerosios Vilties ir M. K. Čiurlionio gatvių pakeis Gerosios Vilties gatvės pradžioje įrengtas žiedas, po Geležinio Vilko gatve numatoma požeminė pėsčiųjų ir dviratininkų perėja bei vienas iš įvažiavimų į komplekso automobilių stovėjimo aikštelę. Po šių infrastruktūros pakeitimų Geležinio vilko, Gerosios vilties ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryža taps nereguliuojama, išaugs jos pralaidumas.
Moderni požeminė perėja taps patogia, Naujamiestį su Vingio parku sujungiančia, jungtimi pėstiesiems ir dviratininkams. Taip pat bus rekonstruota Eigulių gatvės dalis, sutvarkyta dalis M. K. Čiurlionio gatvės prieigų, įrengta 2,5 km naujų dviračių bei pėsčiųjų takų.
Remiantis galiojančiais teisės aktais, leidimas naujo komplekso eksploatavimui bus išduotas tik tuomet, kai vystytojas baigs įgyvendinti miesto susisiekimo infrastruktūros gerinimo projektus. Šie projektai bus įgyvendinami vystytojo lėšomis, vadovaujantis su savivaldybe sudarytomis sutartimis, jų detalius projektinius sprendinius prieš darbų pradžią tvirtins savivaldybė.
Tolygų transporto srautų pasiskirstymą kvartale užtikrins ir skirtingas atskirų funkcijų pastatų lankomumo intensyvumas paros eigoje – biurų darbuotojai atvyks ryte ir išvyks po darbo valandų. Tuo tarpu prekybos centro lankytojų srautas pasiskirsto daugmaž tolygiai tarp 11 ir 21 valandos, o koncertų salės lankytojai atvyks vakare, jau mažėjant pirkėjų srautui.
Projektas bus vystomas laikantis tarptautinio tvarios statybos standarto BREEAM reikalavimų, jame bus naudojama žalia energija. Numatoma, kad įgyvendinus projektą, kvartalo teritorijoje bus sukurta apie 8 tūkst. naujų darbo vietų.
Vykdydama konversijos projektą, „Akropolis Group“ pasinaudos analogiška patirtimi Latvijoje. 2019 metais Rygoje atidarytas „Akropole Riga“ kompleksas iškilo vietoje Kuznecovo porceliano fabriko, į prekybos centro interjerą įkomponavus istorinį buvusio fabriko paveldą.
