Naują Ventspilio mokslo ir inovacijų centrą „Vizium“ suprojektavo architektai Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Jonas Motiejūnas, Viktorija Rimkutė ir Justas Jankauskas, o jiems padėjo Latvijos kolegos Jūris Poga ir Astra Poga.
„Žinių radijo“ laidoje „Reikia architekto“ apie „Vizium“ centrą pasakojo architektų komandos vadovas, architektas A. Ambrasas.
Venstpilis prisistato kaip ambicingas ir šiuolaikinės architektūros laukiantis miestas, nuosekliai investuoja į viešąsias erdves ir pastatus. Čia per pastarąjį dešimtmetį pastatytos kelios bibliotekos, koncertų salė.
„Dirbti Venstpilyje, savivaldybės objekte, sako yra iššūkis, nes procesą stebi ir jame dalyvauja visas miestas. Kruopščiai kontroliuojama, stebima, derinama, aptarinėjama. Konkurse dalyvavome prieš šešerius metus. Reikia prisipažinti, jog iki pradėdami projektuoti nebuvome buvę Ventspilyje, padėjo „Google Street View“ technologija, tačiau nuvykus pasitvirtino, kad tos vietos įspūdis buvo teisingas. Visiškai neįkvepianti vieta, lygus sklypas tarp degalinių. Vienintelis išskirtinumas, kad jis ant Ventos tilto ašies. Tuo tiltu atvykstama iš Rygos“, – pasakojo architektas.
Pašnekovo žodžiais, savivaldybė užduotį formavo gana kryptingai. Paskelbę pirmąjį konkursą geriausio darbo neišrinko: manė, jog pateiktieji neatitinka jų lūkesčių. Tuomet sąlygas išvertė į anglų kalbą, žinią apie konkursą paskleidė Lietuvoje ir Estijoje, šiame konkurse ir sudalyvavo lietuviai.
Užduotis buvo suformuluota labai aiškiai: pastatas-ženklas, miesto vizitinė kortelė. Konkursą laimėjęs projektas vadinosi „Kopa“. A. Ambraso žodžiais, vieta plokščia, greta teka Venta, netoli jūra, tuo objektu norėjosi pakeisti landšafto lygį. Suprojektuoti ne išskirtinį objektą, bet tarsi pakeisti landšafto liniją.
„Pastatas, viena vertus, labai paprastas: jei pažiūrėtume struktūrą plane, tai – pailgas stačiakampis, bet jo siluetas prasideda nuo reljefo ir kyla į viršų lenkta linija. Sklypas šalia kelio, tarsi duobėje, šiek tiek pakeitėme reljefą, jis tarsi pratęsiamas pačiu pastatu. Norėjosi, kad būtų galima ant pastato užlipti, jis neužstotų vaizdo ir nuo jo būtų galima apžvelgti aplinką.
Rytinėje sklypo dalyje formuojamas kalnelis, kuriuo patenkama į terasą. Iš terasos yra įėjimas į viešųjų funkcijų zoną. Mokslo centro ir Ventspilio miesto pažinimo patirtis laiptais palei kylantį stogą pratęsiama iki vaizdingą panoramą atveriančios apžvalgos aikštelės“, – pasakojo A. Ambrasas.
Inovacijų ir mokslo centro tikslas – sudominti mokslu ir pritraukti jaunimo (šiuo metu yra 80 interaktyvių eksponatų). Pastato siluetas atkreipiantis dėmesį, traukiantis žvilgsnį, skatinantis užeiti į vidų. Ekspozicijos viduje tematika – gamtos mokslai.
Pastato centre – fojė. Vienoje pusėje – ekspozicijų erdvė su išraiškingomis kolonomis. Garsus Latvijos dizaineris Didzis Jaunziems sukūrė ekspozicijos dizainą, kitoje pusėje – vaikams skirtos ekspozicijos, veiklos zona. Antrame aukšte – kavinė ir konferencijų erdvė, eksperimentų erdvė. Taip pat stogo terasa, primenanti didžiulę aikštę.
Pastatą sudaro tarsi dvi dalys: inovacijų centras – skirtas ir startuoliams ar technologijų įmonėms įsikurti ir vystyti veiklą, mat savivaldybė nuomodama patalpas planuoja bent iš dalies išlaikyti pažinimo centrą.
Anot pašnekovo, buvo iššūkis, kaip padaryti, kad „Vizium“ būtų tarsi vienas objektas, sykiu ekspozicijos erdvės ir startuoliams skirtos zonos galėtų veikti atskirai vienas kitam netrukdydamos. Ketvirtas ir penktas aukštas buvo užleistos inovacijų centrui.
„Ventspilis nuosekliai siekė tikslo, tam negailėjo laiko, dėmesio. Ekspozicijai sukurti buvo organizuotas kitas konkursas, pateikta įvairių darbų, juos vertino ir lietuviai architektai. Laimėjęs darbas pratęsia pastato estetiką, gerai įsikomponuoja į erdvę“, – kalbėjo architektas.
Ekspozicijai skirta erdvė neutrali. Didelė erdvė, kurią praėjus kažkiek laiko, galima keisti, o pastatas gyvens savo gyvenimą.
Šiame projekte panaudota nemažai jau išbandytų dalykų, nes vietos žmonės gana nepatiklūs, į kai kuriuos sprendimus žiūrėjo su atsarga. Yra ir drąsesnių inžinerinių sprendimų.
„Kai miestas prašo neeilinio objekto, galbūt, net geriau jei jį projektuoja ne vietinis architektas. Jis šaltakraujiškiau žiūri į situaciją. Jei pavyksta, pastatas tampa tuo akcentu“, – mano A. Ambrasas.
Pastatas įtraukus, naudojamas, kad turėtų užmegztą ryšį su aplinka.
Konkursą lietuviai laimėjo 2016 metais. Pastatas buvo baigtas praėjusių metų rudenį. Projektas, pasak A. Ambraso, gali būti laikomas gana sėkmingu, mat, sakoma, Rygoje būtų užtrukę dar ilgiau.
Buvo neramu, kas taps rangovu, bet savivaldybė rinko tik patikimus, tad šie projektą realizavo labai sėkmingai.
