Įspūdingiausias Prancūzijos Rivjeros namas yra uolėtoje Esterelio kalnų papėdėje. Tarsi iš degto molio sukurtas pastatas prabangių vilų kaimynystėje tarp Kanų ir Monako išsiskiria tiek savo spalva, tiek formomis.
13 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatas atrodo sulipdytas ir sferinių rutulio pavidalo sudėtingos konstrukcijos 29 kambarių. Jie primena urvus, kuriuose gyveno mūsų protėviai.
Šį architektūros šedevrą praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje suprojektavo vengrų architektas Antti Lovagas (1920–2014), kuris, kaip ir P.Cardinas, savo gimtąją šalį buvo palikęs dėl Prancūzijos.
O susidomėjimas sferine architektūra A.Lovagui atsirado iš tikėjimo, kad tiesios linijos yra agresija prieš gamtą, o linkiai labiau tinkami judriam žmogui.
„Prisikabinę prie uolėto Esterelio šie rūmai tapo mano paties rojaus dalimi. Jų ląstelinės formos jau seniai atspindi išorines mano kūrybos apraiškas. Tai muziejus, kuriame eksponuoju šiuolaikinių dizainerių ir menininkų darbus“, – apie Burbulų rūmais pavadintus savo namus yra sakęs P.Cardinas.
Iki šiol šiais jo žodžiais internetiniame pastato puslapyje lankytojai supažindinami su rūmais.
Nors pats dizaineris juose niekada negyveno, o buvo įsikūręs netoliese, šie namai jį be galo džiugino, juose vykdavo magiški vakarėliai, nepamirštamos linksmybės, kuriose dalyvaudavo mados, kino ir kitų pramogų žvaigždės.
Burbulų rūmuose įkomponuoti sodai, vandens telkiniai, baseinas ir 500 vietų lauko amfiteatras, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Kanus ir Viduržemio jūrą.
Ten ir dabar vyksta mados pristatymai, konferencijos, juos galima išsinuomoti vestuvėms ar kitiems renginiams. Viena diena kainuoja nuo 30 tūkstančių eurų.
Prieš penketą metų, dar esant gyvam dizaineriui, pastatą buvo bandoma parduoti už 350 milijonų eurų per prestižiniais būstais prekiaujančią nekilnojamojo turto agentūrą. Tuo metu tai buvo didžiausia suma, kurios buvo prašoma už namą Europoje.
Šių metų pradžioje vėl buvo pasirodęs Burbulų rūmų pardavimo skelbimas. Tiesa, kaina buvo paslėpta. Tačiau, regis, šeimininkai persigalvojo – pastatas toliau atviras gyvenimui.
Iš tiesų muilo burbulus primenantis namas buvo suprojektuotas ir pastatytas prancūzų verslininkui Pierre’ui Bernard’ui (1922–1991), kuris ir suteikė architektui A.Lovagui erdvę eksperimentams su organine architektūra. Jis statybines medžiagas parinko pagal aplinkos ir klimato sąlygas. O po P.Bernard’o mirties 1992 metais jį įsigijo mados dizaineris P.Cardinas.
Namas 2010 metais buvo pradėtas renovuoti garsios prancūzų architektės Odile Decq (66 m.). Iš pradžių architektė susipažino ir pusantrų metų bendravo su P.Bernard’o šeima, kuriai namas ir buvo suprojektuotas. Architektė nepasitarusi nežengė nė vieno žingsnio.
Legendinių namų atnaujinimo projektas truko penkerius metus.
Po antrojo namo šeimininko dizainerio P.Cardino mirties jo ateitimi rūpinasi visų dizainerio mados namų paveldėtojas R.Basilicati-Cardinas. Paprastai jis vadinamas P.Cardino sūnėnu, tačiau iš tiesų yra dizainerio dukterėčios sūnus. Rodrigo motina – P.Cardino brolio Erminio dukra.
Nors tarp legendinio dizainerio ir Rodrigo buvo dešimties metų skirtumas, juodu buvo labai artimi.
„Vieną 1995 metų birželio dieną mano senelį Pierre’as pakvietė į Trevizą, kur jam buvo suteikiamas garbingo miestiečio vardas ir vyko džiaugsmingas paradas. Mano senelis gyveno už keleto kilometrų Paduvoje.
Jis kvietimą priėmė, tačiau kadangi pats nenorėjo vairuoti, paprašė manęs, kad jį nuvežčiau. Tuo metu man buvo 25 metai ir aš gyvenau su juo. Nuvežęs savo senelį pirmą kartą sutikau Pierre’ą“, – detaliai susitikimo su dizaineriu istoriją papasakojo R.Basilicati-Cardinas.
Nepraėjus nė metams nuo to lemtingo susitikimo R.Basilicati-Cardinas ėmė rūpintis itališkomis mados namų „Pierre Cardin“ atšakomis.
Vėliau dizainerio brolio anūkas vis labiau įsitraukė į kūrybinius verslo procesus – nuo kolekcijų pristatymų organizavimo iki mados studijų įkūrimo. Skulptorius, muzikantas, artistas, dizaineris – tokios profesijos vedė Rodrigo į priekį einant šalia P.Cardino ir vėliau tęsiant mados namų veiklą.
Keletą pastarųjų metų R.Basilicati-Cardinas itin aktyviai dalyvavo mados namų veikloje. 2018 metais P.Cardinas jį paskyrė generaliniu direktoriumi, o nuo 2020 metų jis eina „Pierre Cardin“ mados namų prezidento pareigas.
Kitą savaitę R.Basilicati-Cardinas Burbulų rūmuose ketina pirmą kartą surengti ekologijai ir aplinkosaugai puoselėti skirtus apdovanojimus „Prix Bulles“. Jų sumanytojas tikina, kad iki šio taško pradėjo eiti kartu su šviesaus atminimo P.Cardinu.
„Mano dėdė atvėrė man kelią į ekologiją, tvarumą. Viskas, ką jis darė, būtent šia linkme ir ėjo. Tai ne tik komandos narių sąmoningumo didinimas ar kolekcijų iš perdirbtų medžiagų kūrimas, bet ir nauja perspektyva“, – sakė mados namų paveldėtojas.
Jis tikino norintis išlaikyti šį vardą kaip mados simbolį, tačiau tęsti veiklą su vis didesne pagarba aplinkai. Kadangi realybė nepalieka jam kitos išeities – mados verslas yra antra labiausiai žemę teršianti pramonė.
Iškilmingo renginio metu R.Basilicati-Cardinas ketina išdalyti penkis apdovanojimus. Vienas jų atiteks dokumentinio filmo kūrėjams, kitas – aplinkosaugos aktyvistams, trečias – žiniasklaidos iniciatyvinio projekto kūrėjams, ketvirtas – universitetui.
O paskutinį ir svarbiausią apdovanojimą bei 50 tūkstančių eurų piniginį prizą gaus mokslo ekspertas arba inovatyvią idėją išmaniosios ekologijos srityje išplėtojęs žmogus.
Investicijas į aplinkos saugojimą palaikantis R.Basilicati-Cardinas prisipažino pats neseniai gavęs savo savivaldybės leidimą išsikasti 80 metrų gylio gręžinį, kad būtų galima instaliuoti šilumos siurblį.
„Brangu. Kainavo 100 tūkstančių eurų, tačiau verta, nes šia energija mes galėsime apšildyti šituos rūmus“, – džiaugėsi vyras.
Pasak specialistų, Burbulų rūmai – vertingas architektūros objektas ir būta siūlymų juos paversti visiems prieinamu muziejumi. Tačiau tai juk priklauso nuo šeimininko. O artimiausiu metu, panašu, jis nesikeis ir turi savų planų.
„Tai Cardinų šeimos simbolis, kaip ir Lakostės pilis, kur aš organizuoju festivalius. Kita vertus, apylinkėse yra dar apie penkiasdešimt namų. Pierre’as labai mėgo pirkti ir restauruoti – vos ne kiekvieną savaitgalį mes dalyvaudavome susitikimuose. Šitie namai ateityje gal ir galėtų tapti ir viešbučiu“, – svarstė Cardinų šeimos atstovas.
Parengė Vykintė BUDRYTĖ
