Mediniame namelyje – trys dviaukštės lovos. Tualetas ir bendra virtuvė – atskirame pastate. Bet vis tiek kempinge „Daugavas lokos“ iš anksto neužsisakius nakvynės vargu ar pavyktų rasti laisvų vietų.
Šis kempingas ant Dauguvos upės kranto Latvijoje, netoli Daugpilio, iškilo per patį pandemijos siautulį – 2020-ųjų rugpjūtį ir toliau pamažu plečiamas.
Naudojo medį ir metalą
„Veiklą pradėjome kempinge pastatę 10 poilsiautojų namelių. Ties jais užpernai dar nebuvo terasų, bet pandemijos išvarginti žmonės būriais atvažiuodavo ilsėtis. Dabar terasos jau sukaltos, pastatyta bendram naudojimui skirta virtuvė.
Jau esame įrengę viską, ko reikia ir keliaujantiems kemperiais, – išsiaiškinome, kokių sunkumų jiems kyla apsistojus nakvynei, nes nenorėjome padaryti klaidų“, – apie verslo pradžią prakalbo kempingo vadovas Andrejus Chrolovičius.
Kempingas įsikūręs netoli Daugpilio ir Kraslavos, Slutiškių (Slutišku sādžas) kaimo kaimynystėje. Tačiau vos tik keliukas, vedantis į šį Dauguvos slėnį, išsuka iš miško, prieš akis išnyra išrikiuoti kreivasieniai kempingo nameliai. Kodėl tokia keista jų forma?
„Esame Dauguvos nacionaliniame parke, netoliese – architektūrinio paveldo statusą turintis Slutiškių sentikių kaimas.
Todėl projektuojant kempingą buvo nutarta statyti panašaus stiliaus, su gamta derančius namelius. Juos statant ir įrengiant nenaudota jokio plastiko, tik mediena ir metalas.
Vaikų žaidimo aikštelėje įranga taip pat tiktai medinė. Ir greta esančiose ant terasų išskleistose palapinėse visi daiktai – patalynė, lovatiesės, kilimėliai – tik iš natūralių medžiagų“, – paaiškino Andrejus.
Panašu į ūkinius pastatus
Kempingo nameliai anaiptol nėra Slutiškių kaimo sodybų kopija. XVIII a. pabaigoje suręstoms valstiečių troboms būdingos tuometės gyvenamųjų namų statybos tradicijos. Kaimo pastatai – rąstiniai, gausiai dekoruotais langais ir durimis.
Bet ši etnografinė ekspozicija po atviru dangumi kempingo sumanytojus pakurstė suręsti į ūkinius sodybų pastatus panašius namelius.
„Kempingas atsirado ten, kur buvo šabakštynais apžėlęs laukas. Dabar sunku tuo patikėti, nors padirbėjome kaip reikiant“, – tikino A.Chrolovičius.
Palei Dauguvą išrikiuotoms palapinėms šis sezonas dar tik antras. „Tai lyg viešbučio kambariai gamtoje.
Kadangi pernai norinčių pailsėti kempinge žmonių buvo daugiau negu vietos, įsigijome keturviečių bei šešiaviečių palapinių. Svečiams jos labai patiko, ko gero, dabar jų populiarumas poilsiavietėse sparčiai didėja“, – svarstė Andrejus.
Prie Gaujos – kurortas
„Surengsiu specialų pirties ritualą. Jį užsakė mama ir dukra, kad atlėgtų jas kaustanti įtampa ir pagerėtų jų santykiai“, – link pirties stumdama alyvų žiedų bei vantų prikrautą vežimėlį paaiškino pirtininkė Ivita.
Ji – ir psichologė, ir medicinos slaugytoja, todėl puikiai išmano pirties ritualų tradicijas ir jų įtaką žmonių savijautai.
Vieta, į kurią ji tądien atvairavo automobilį, – ties Sigulda, Gaujos nacionaliniame parke esantis „Ziedlejas“ poilsio centras, arba vadinamasis gamtos SPA.
„Ziedlejas“ šeimininkai jį vadina ir sveikatingumo kurortu, nes viską lemia poveikis, kurį žmonėms daro gamta, neįprasta nakvynės vieta, išpuoselėtas vaistažolių daržas ir, žinoma, pirties ritualai.
Visa tai pagal savininkų sumanymą padėjo sukurti architektė Zanė Teterė-Sulcė ir jos vadovaujamos įmonės „Open AD“ komanda.
„Sovietmečiu ši vieta priklausė Krimuldos moksliniam tiriamajam ūkiui. Tai buvo bandymų stotis – bitynas. Atkūrus nepriklausomybę žemė buvo grąžinta savininkams, iš jų ir nupirkau viską prieš dešimtmetį.
Viskas čia buvo apleista, o tai, ką dabar mato lankytojai, yra mūsų sumanymas, kurį Z.Teterė-Sulcė pavertė realybe“, – sakė „Ziedlejas“ savininkas Maris Albertas (Maris Alberts, – latv.)
Kalbėdamas jis vis dangstė ranka vieną akį: „Ištino.“ Lyg tyčia susitikimo išvakarėse, kai Maris apžiūrėjo avilius, į voką caktelėjo bitė.
Šis žmogus – verslininkas, užsiimantis nekilnojamojo turto projektais, sumanė išmokti dar ir bitininkystės. Šiuo metu jis prižiūri 12 bičių šeimų ir ties šiuo skaičiumi neketina sustoti.
„Medus mums reikalingas, nes dalį jo naudosime pirties masažui reikalingiems mišiniams gaminti“, – sakė šeimininkas.
Namai – lyg transformeriai
2020-aisiais, kai „Ziedlejas“ komplekse jau veikė į šlaitą įremta garinė pirtis, tarp senų obelų iškilo trys pastatai – namai iš stiklo ir plieno, pernai – dar vienas. Tai taip pat „Open AD“ vyriausiosios architektės darbas: projektuodama šiuos pastatus ji nepamiršo, kad juose apsistos žmonės, atvykę išsivanoti pirtyse.
Tad namukų interjeras – minimalistinis, tačiau funkcionalus. Į grindis įmontuotas arbatos staliukas, kuris įleidžiamas į jas arba iškeliamas vienu mygtuko paspaudimu, – atsidarius sieninę spintą tereikia paliesti jo valdymo pultelį.
Kambarys iš kuklios svetainės virsta miegamuoju – pakanka timptelėti už diržų, įspraustų į sieną, ir iš jos išvirsta jau paklota lova.
Vienintelis nepatogumas žmonėms, kurie miega tamsoje, yra stiklo lubos. Pilkos drobės užuolaidos uždangsto tris namo sienas, bet ne lubas. O jos skirtos tam, kad būtų galima stebėti naktinį dangų.
Erdvė, kurią nuo stiklinės svetainės atskiria lova-spinta, skirta virtuvėlei, tualetui ir dušui. Viskas joje įrengta taip, kad įtiktų skandinaviškam skoniui.
Čia vyrauja tamsiai pilkos tinkuotos sienos, kriauklės spintelė su juodo granito stalviršiu, juodo metalo stalo įrankiai, metalinė lentyna – virduliui, medinė trinka – ten, kur prausdamasis po dušu gali šampūno buteliuką pasiekti ranka.
Detalių nedaug, bet visos turi joms skirtą vietą.
Pasak M.Alberto, poilsiavietės „Ziedlejas“ plotas užima apie 20 hektarų, todėl plėtrai dar daug vietos.
„Kol kas turime tris pirtis – juodąją, garinę bei pirtį iš avies vilnos, bet norime jų įrengti 10 skirtingų.
Toks ir yra mūsų sumanymas – pirtims skirti daugiausia dėmesio. O kartu didinsime ir poilsiautojams skirtų vietų – atsiras daugiau ir plieno bei stiklo namų, ir kitokių, kurie dabar dar tik pradedami projektuoti“, – pasidalijo planais savininkas.
Komforto ir dizaino mėgėjams garinės pirties projektuotojai tikrai įtiko. Dideli stiklo langai padidina erdvę, o interjero detalės keliaklupsčiauja prieš skandinaviškos estetikos gerbėjus.
„Zedlejas“ projektas yra gavęs įvairių vietinių apdovanojimų ir nominacijų, bet kol kas didžiausias pasiekimas, anot M.Alberto, yra tai, kad jis pateko į „Dezeen“ apdovanojimų finalą, kuriame varžėsi svetingumo paskirties pastatų projektai.
