Dirbti pakvietė žvaigždė
Dvi – biologės bei verslo administratorės – specialybes turinti moteris, pasiekusi aukštumas kraštovaizdžio srityje, save vadina savamoksle, nes nėra baigusi specialių studijų.
Tačiau tai nėra retenybė kraštovaizdžio dizaino srityje. Šios srities specialistai tampa žinomi, vertinami ir samdomi ne pagal turimus diplomus, o pagal atliktus darbus.
Todėl prieš 24 metus Rasos atrastas hobis kolekcionuoti įvairius augalus, vėliau virtęs amatu, į plačiuosius vandenis ją išplukdė šiuolaikiškai – per feisbuką.
Įvertinęs jos darbus lietuvę drauge padirbėti Jungtinėse Amerikos Valstijose jau ne kartą kvietėsi natūralistinio želdinimo, dar vadinamo olandiškąja banga, pasaulinė žvaigždė Pietas Oudolfas.
Niujorko „High Line“ ar „The Battery“ parkai, Čikagos „Lurie“ sodas, „Leuvenhooft“ želdynai Roterdame, pieva „Hauser & Wirth“ meno galerijoje Anglijoje – greičiausiai būtent dėl šio kūrėjo talento šios vietos yra taip lankomos turistų.
Olandas labai atsakingai renkasi sau kompaniją bendriems projektams, todėl Rasa jo kvietimą laiko ypatinga privilegija.
Želdins Vokiečių gatvę
Šiuo metu vilnietė keliauja po pasaulio sodus, kuria natūralistinę aplinką, savo namų kieme turi per 4 tūkst. įvairių augalų, kad jokiu būdu nepritrūktų ko nors, ko jai būtinai reikės apželdinant vieną ar kitą erdvę.
Rasa darbo turi metams ar net dvejiems į priekį, tad naujų užsakymų laikinai nepriima.
Tačiau moteris neabejojo, kad per tą laiką atsiras kas nors įdomaus, tad imsis įgyvendinti, nes tai – ir pamokos, ir malonumas.
Taip atsitiko ir su atnaujinama sostinės Vokiečių gatve. „Nors suprantu, kad ten nebus paprasta dirbti, tai itin matoma vieta, dėl kurios daug ginčų, kalbų, daug interesų susikerta.
Augalai dažniausiai tokiuose projektuose lieka paskutinėje vietoje, tačiau rezultato tikimasi geriausio“, – šypsojosi R.Laurinavičienė, sutikusi imtis šio darbo po to, kai aplinkiniais keliais buvo įkalbinėjama net du kartus.
Augalai lieka paskutiniai
Dabar architektų itin mėgstamas želdynų dizainas būtent natūralistinio stiliaus. Visi jo nori šalia naujų objektų, bet retas architektas būsima jo priežiūra pasirūpina dar projektavimo stadijoje.
Maža to, Rasa žino, kad neretai želdinimo darbus atlieka statybininkai ar trinkelių klojėjai. Todėl rezultatas ne visada džiuginantis.
„O jeigu jau visai blogai bus, tai Laurinavičienė pakonsultuos. Taip dažnai svarsto architektai“, – juokėsi Rasa, dirbusi ne su viena pirmaujančia architektų kompanija ir todėl turinti savo nuomonę apie jų požiūrį į augalus.
Anot moters, tik nedaugelis supranta, kad tai – specifinė sritis, kurioje neįmanoma išsiversti vien su standartiniu želdinimo rinkinuku. Dauguma mano, kad pajėgs patys susitvarkyti su kraštovaizdžiu.
Tačiau tai – daug žinių reikalaujantis darbas. Visi augalai yra geri, tik kiekvienas turi savo vietą ir paskirtį, tad svarbu nepridaryti klaidų juos dėliojant, kad gražiau atrodytų vizualizacijose.
„Būna, manęs prašo: „Turime vietą pavėsyje, ten 30 centimetrų grunto, reikia, kad augtų pusantro metro aukščio augalas.“
Toks dažno architekto požiūris. Jam svarbu dizainas, o jau su augalais – kažkaip įsisprausime.
Tuomet klausiu, ar statytų tvoros stulpą ant tokio mažo grunto sluoksnio?
Augalai yra statybinė medžiaga, kaip ir bet kuri kita. Juk prieš statant namą numatoma, kokia stogo danga bus klojama – skarda, čerpės ar bitumas. Taip ir dėl augalų – juos reikia itin atsakingai parinkti“, – patarė žinovė.
Lėšų reikia ir priežiūrai
Neseniai Rasos buvo paprašyta pasiūlyti šiuolaikiškesnį sprendinį naujai statomo viešo objekto žaliajam stogui.
Architektų buvo pasiūlytas klasikinis, bet visai netinkamas žaliajam stogui sprendinys: sėjamai vejai numatyta tik 10 centimetrų grunto. Ant žemės tiek užtenka, bet ne ant stogo, ten karštomis dienomis jokia veja neaugs.
„O juk tereikia tinkamai pasiruošti, ir bus gražūs tie žalieji stogai. Tik neturime gerų specialistų, nes nėra kam tokių parengti“, – apie dar vieną opią problemą – želdynų dizaino studijų programą – prasitarė Rasa.
Todėl kol kas Lietuvoje ji mato daug panašiai nuobodžių erdvių. Užtenka išvysti želdinių projektą, ir specialistė iškart gali pasakyti, kokių problemų ilgainiui kils dėl augalų, kodėl jie netinkamai parinkti.
Pamačius kur nors Amsterdame gražų kraštovaizdžio projektą lengva įsivaizduoti, kad tuoj ką nors panašaus galima padaryti ir Lietuvoje.
Bet yra ir nematoma tokių projektų sėkmės pusė – tokiems želdynams būtina itin profesionali priežiūra. Jai skiriama ne mažiau lėšų nei pačiam projektui sukurti.
Mūsiškiai, pasak Rasos, vis dar galvoja, kad natūralistinis, tai natūraliai ir auga. Bet piktžolės nesirenka stiliaus. Jos veša visur ir jau tikrai nepuošia miesto.
Trys mėgstamiausi R. Laurinavičienės augalai? „Zunda (Eryngium) ‚Big Blue‘, Arunkas (Aruncus) ‚Horatio‘, Trilapė draika (Gillenia trifoliata)“, – ilgai negalvojusi sudėliojo pašnekovė.
Birželio 1 dieną startavo žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ kartu su Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS) rengiamas projektas „Žalioji erdvė 2022“.
Kviečiame siųsti savo sodų ir kiemų, balkonų, tvenkinių ir gėlynų nuotraukas, kuriuos sukūrėte per pastaruosius pora metų (2020–2022 m.m.), taip pat laukiame miesto aikščių, parkų, skverų – profesionalių kraštovaizdžio kūrėjų darbų nuotraukų ČIA.
