Makete atgijo priemiestis
Pernai vasarą rekonstruotą Ferdinando aikštę (projekto autorius – architektas Mantas Daukšys) praturtino galutinis akcentas – klaipėdiečio skulptoriaus Gintauto Jonkaus sukurtas maketas, kuriame pavaizduotas XX a. pradžios Vitės priemiestis, nurodyti gatvių pavadinimai, svarbiausi objektai.
Aikštės projekto ir maketo kūrėjai naudojosi išlikusia topografine medžiaga, Vokietijos karinių oro pajėgų aeronuotraukomis, Mėmelio miesto planais, išlikusiomis senųjų gyventojų adresų knygomis, pastatų fotografijomis, tekstine medžiaga.
Kurdamas Vitės atvaizdą bronzoje G.Jonkus naršė archyvus, domėjosi senaisiais pastatais, kurių jau nebėra, bendravo su istorikais, architektais, paveldosaugininkais. Makete stilizuotai pažymėtos gatvės, ko ne visi buvusių ir esamų kvartalo pastatų kontūrai.
„Tokiam darbui prireikia kur kas daugiau laiko ir pastangų nei kuriant istorinių asmenybių barelfejus, paminklines plokštes, įamžinant miestams svarbius įvykius ir datas“, – prisipažino autorius.
Labiau rūpėjo urbanistika
Beveik 23 tūkst. eurų kainavęs rankų darbo Vitės kvartalo maketas – privataus rėmėjo medicinos centro „Northway“ – dovana Klaipėdai (bendroji paramos suma siekia 25 tūkst. eurų).
Dizaineris Kęstutis Mickevičius pažymėjo, kad maketas gana tiksliai atspindi Vitės gatvių tinklą, pastatų dislokaciją, teritorijas prie marių: „Ilgai svarstėme, kokiu masteliu viską pavaizduoti, labiau rūpėjo urbanistinė kvartalo struktūra. Tuo šis maketas skiriasi nuo kitų, vaizduojančių pastatus, jų detalės“.
Centrinėje uostamiesčio dalyje, tarp Jūros, Bokštų, Gegužės ir Krovėjų gatvių, įsiterpusi Ferdinando aikštė anksčiau ribojosi su dviem nuo XV a. minimomis Vitės gyvenvietėmis – Didžiąja ir Mažąja. Vėliau prie jų prisišliejo dar viena – bajoriškoji Vitės (Bomelsvitė) gyvenvietė.
Vitė, kuriose telkėsi Kuršių mariose žūklavę žvejai, XVIII-XIX a. virto priemiesčiu. Marių pakrante driekėsi senojo Mėmelio gyventojų valgumu (kuršių kalba – įlanka) vadinamas uostelis, žvejai ten švartuodavo savo burvaltės. Bomelsvitė – paskutinioji 1918 metais prie Klaipėdos prijungta priemiesčio gyvenvietė.
Raudonųjų žibintų kvartalas
Ferdinando aikštė užėmė nedidelę kvadrato formos erdvę ant kalvos tarp Didžiosios ir Mažosios Vitės. Nuo XVIII a. pradžioje čia veikė mokykla, buvo nutiesta gatvė. Tuomet aikštei ir buvo suteiktas Prūsijos kronprinco vardas.
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vitėje kunkuliavo spalvingas ir įdomus gyvenimas – čia gyveno žvejai, jūreiviai, uosto krovikai, laivadirbiai, virvininkai, tinklų mezgėjai, locmanai, uostų tarnautojai.
Prie pat uosto įsikūręs žvejų kvartalas su valgumu nuo seno garsėjo „raudonaisiais žibintais“ – Vitės lūšnynuose paslaugas jūrininkams ir miestiečiams teikdavo palaido elgesio moterys.
Sovietmečiu plečiant uostą, Ferdinando aikštę supę artimiausi namai nugriauti, nutiesta Naujoji uosto gatvė. Tikintieji skvere pradėjo chaotiški statyti įvairius paminklus, koplytstulpius. Medinis kryžius iškilo net užgrobtą „Aeroflot“ lėktuvą į Turkiją nuvariusiam teroristui Pranui Brazinskui ir jo sūnui.
Begėdiškai apleista Ferdinando aikštė uostamiesčio centre, kurioje dar buvo išlikusios dvi vokiečių statytos civilinės gynybos slėptuvės, virto klaipėdiečiams ir miesto svečiams akis badančiu šabakštynu.
Bronzoje – gatvės paveldas
Rekonstravus Ferdinando aikštę, atnaujinta daugiau kaip 3000 kvadratinių metrų teritorijos: paklotos granito plokštės, įrengti suoliukai, šiukšliadėžės, automobilių stovėjimo vietos ties Krovėjų gatve, elektros vandentiekio, nuotekų tinklai.
Prieš statybas aikštę kasinėję archeologai čia aptiko vėlyvojo neolito (apie 2500 m. pr. Kr.) senovės gyvenvietės pėdsakų – atrasta virvelinės keramikos, titnago dirbinių, gintaro.
Klaipėdoje įprasminamas ir kitų senųjų kvartalų atminimas – ties judria sankryža šalia Atgimimo aikštės neseniai iškilo Rimanto Okulič-Kazarino (UAB „Lėkis“) sukurtas bronzinis maketas, kuriame pavaizduotas Liepų gatvės kultūros paveldas.
Makete atkurti Liepų gatvės, kažkada vadintos puošniausia mieste, statiniai – neogotikos stiliaus karališkasis paštas, telegrafas, bankas, gubernatūra, buvusių draudimo įstaigų, užsienio šalių konsulatų, advokatų, notarų būstinės, pirklių namai.
