Baritonų gatvėje iškilusio atviros architektūros namo statybos truko kiek daugiau nei dvejus metus. Idėjų paieškos, projektavimas ir statybos bendrai truko apie dešimt metų. Vienas projekto autorių, žymus šalies architektas Gintautas Natkevičius sako, jog šis procesas tapo dešimt metų trukusia kelione, kurios metu buvo galima pajusti, kaip keitėsi projekto autoriai ir pati užsakovų šeima.
„Pirmus veiksmus link dabartinio rezultato užsakovas žengė prieš maždaug dešimt metų, kuomet jis suorganizavo nedidelį architektūrinį konkursą. Eilę metų vyko tinkamiausio projekto paieškos. Reikėjo prisitaikyti prie kintančių šeimos poreikių, prie laikmečio. Galų gale tai davė pozityvų rezultatą. Per tą laiką pasikeitėme ne tik mes – architektai, bet ir patys statytojai. Bėgant metams jie tapo mūsų draugais. Galėjome stebėti, kaip lavėjo ir jų architektūrinis skonis. Šį namą priskirčiau prie aukščiausio estetinio lygio – ne vien Lietuvos, bet bendrai – pasaulinio konteksto“, – sako G. Natkevičius.
Architektas teigia, jog vieta, kurioje buvo pastatytas namas yra ypatinga ne tik istoriškai, bet ir reljefiniu atžvilgiu.
„Namas stovi Žaliakalnio prieškalnėje. Tai viena brangiausių, įžymiausių ir istoriškai įdomiausių tarpukario laikų vietų Kaune, čia nemažai Antano Smetonos laikų vilų. Šioje Žaliakalnio dalyje sklypai šiek tiek kyla į šlaitą ir „veidu“ žiūri į miestą.
Namas stovi istoriškai tirštoje terpėje. Šis Kauno rajonas turi krūvio. Jis matė įvairius Lietuvos laikus – ir geruosius, ir bloguosius. Kai įžengi į jį, pamatai senų ir naujų pastatų derinį. Projektuojant namą teko į visa tai atsižvelgti. Būnant jo viduje, gali pajusti namo komponavimo tūrį. Kai žiūri pro vienus langus, matai tam tikrus „paveikslus“: per vieną langą Žaliakalnį, per kitą kaimyno medinį namelį, per miegamojo langą matai Prisikėlimo bažnyčią ir t.t.
Architektūros kompozicijoje pabandėme naudoti kai kuriuos tarpukario architektūros elementus. Tačiau neatkartoti, neimituoti, bet parodyti, ką žymiausi to meto architektai naudojo. Mes šiandien galime tas priemones moderniai interpretuoti“, – sako G. Natkevičius.
G. Natkevičiui talkinęs architektas Adomas Rimšelis sako, jog šį namą buvo bandoma paversti skulptūra.
„Kalbant apie modernią architektūrą, svarbiausias dalykas yra ne dekoratyvumas, o tokie dalykai kaip erdvė, šviesa, bandymas į namo vidų įsileisti kiek įmanoma daugiau išorinės aplinkos veiksnius. Tuomet pastatas tampa pats formuojantis elementus, jie žmogų toje erdvėje užprogramuoja į tam tikrus rakursus ir perspektyvas, fragmentuoja vaizdus, kurie labai svarbūs. Tuomet prasideda žaidimas tarp erdvių, vaizdų ir pojūčių jose.
Kurdami šio pastato projektą, tarsi bandėme jį paversti skulptūra gamtoje. Su kraštovaizdžio architekte Asta Grabauskiene bandėme pastatą padaryti skulptūrinį. Akcentavome natūralią gamtą, kad pastatas kuo daugiau „kalbėtų“ su gamta. Aišku, dar reikia luktelti keletą metų, kol pilnai užaugs sklype esantys augalai“, – sakė A. Rimšelis.
Šiuo projektu architektai stengėsi atiduoti duoklę moderniai Kauno architektūrai, jai suteikiant kažką visiškai naujo, tačiau tuo pačiu ir gerai pažįstamo. Kūrybiniame procese G. Natkevičius pastebėjo, jog Lietuvoje architektūriniai stereotipai vis dar neretai užkerta kelią išskirtiniams projektams.
„Mūsų valstybėje vis dar daug mitų ir užkeikimų – ką galima, ko negalima. Su kolega A. Rimšeliu ir užsakovų šeima pabandėme pastatyti visiškai kontrastingą namą. Kai yra sakoma, jog stiklas, betonas ir metalas yra nejauku, mums tai norisi paneigti.
Svarbu yra gera architektūra, geros proporcijos ir geras architektūros scenarijus: namo stebėtojas išgyvena vienas emocijas ir mato vieną pasakojimą, kuris keičiasi nuo oro sąlygų, o žmonės, gyvenantys viduje visa tai mato tarsi reversu. Metų bėgyje viskas keičiasi ir namas rodo skirtingus savo veidus. Yra labai svarbu, kad namas, kuriame gyveni neatsibostų, kad atrastum vis kažką naujo“, – pridėjo G. Natkevičius.
Autoriai: Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis
Konstruktorius: Saulius Milišauskas
Interjero autorės: Enrika Riaukaitė ir Vida Giedra (IN DOT). Prie interjero prisidėjo ir užsakovų šeimos dukra, kuri yra interjero dizainerė.
Kraštovaizdžio dizainerė: Asta Grabauskienė
