„Abejonių kėlė faktas, kad visos idėjos nebuvo įgyvendintos be priekaištų – esmė atitiko, tačiau formalumuose buvo problemų. Susidariusi situacija rodo, kad reikia permąstyti šiuo metu esančius reikalavimus ir techninę specifikaciją“, – teigiama pranešime.
Pasak LRT, komisija sprendimą persvarstė administracijos prašymu po konsultacijų ir diskusijų su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) – jai dokumentai buvo pateikti po to, kai buvo nustatyta preliminari tiekėjų eilė ir konkurso procedūros sustabdytos.
LRT teigimu, tai buvo būtina, siekiant visapusiškai įvertinti svarbų ir valstybei reikšmingą pirkimą bei užtikrinti sėkmingą atranką.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad toks sprendimas priimtas, nes nenorėta „ir toliau užstrigti procedūrose“.
„Konkursas buvo didelis ir sudėtingas. Apmaudu, kad pastato klausimas smarkiai išsitęs laike, nes dabartinis pastatas neatitinka reikalingų sąlygų visuomeninio transliuotojo veiklai, tačiau taip pat suprantame, kad tai toks svarbus projektas, kuriame negali būti nė mažiausios abejonės“, – teigė ji.
Konkursą organizavo Lietuvos architektų sąjunga, jį vertino sąjungos sudaryta ekspertų komisija.
Komisijos pirmininkas, Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tvirtino, kad tam tikri viešųjų pirkimų reikalavimai stipriai apsunkina architektūrinės idėjos konkursus, o jo dalyviams „tenka balansuoti tarp detalaus atitikimo specifikacijai ir kūrybiniams sprendimams“.
„Su šia problema susiduriame nuolatos, todėl vis dažniau architektai svarsto, ar tikrai verta investuoti savo laiką į darbus, kurie nors ir yra valstybinės reikšmės ir iš autoriaus pozicijos reikalaujantys įdomių iššūkių, tačiau rizikingi, nes juos stipriai įspraudžia į rėmus viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai“, – sakė M. Pakalnis. LRT, VPT bei architektūrinės idėjos konkurso vertinimo komisija sutarė, kad Lietuvoje būtini teisės aktų pakeitimai, kurie architektūriniams konkursams pritaikytų lankstesnes viešųjų pirkimų taisykles, kartu užtikrinant ir skaidrumą, ir architektūrinio konkurso sėkmę.
„Teisės aktus būtina peržiūrėti, nes dėl juose esančių nuostatų valstybė iššvaisto daug resursų, kol prieina prie tinkamo architektūrinio sprendimo. LRT kartu su komisija nusprendė kreiptis dėl jų peržiūrėjimo“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT, užbaigusi konkurso nutraukimo procedūras, ketina paskelbti naują konkursą.
Kovą skelbta, kad LRT pastato architektūrinės idėjos konkursą laimėjo „Aketuri architektai“ projektas.
Antroje vietoje liko Lietuvos ir Suomijos bendrovė „Architektūros Linija“ su projektu „Vizija“, trečioje – „Cloud architektai“ su projektu „Vingis“, ketvirtoje vietoje – mažosios bendrijos „After party achitecture“, ribotos atsakomybės įmonės „About Architecture“, Dominyko Daunio ir Alvydo Ubarevičiaus projektas „Forum 1“. Penktojo dalyvio pasiūlymas neatitiko reikalavimų.
