Vienoje gražiausių Kauno vietų – Panemunėje, Pušų gatvėje, esantis tarpukariu pastatytas medinis dviejų aukštų namas, apsuptas gražaus kiemo, kuriame auga pušys, atsidūrė kauniečių dėmesio centre.
Pastatą įsigijusios bendrovės „Lietuvis“ atstovai jį pradėjo tvarkyti – išėmė statinio langus. Dėl tokių veiksmų susirūpino vietinė bendruomenė. Panemunės gyventojai išsigando, kad bus sunaikinta dar viena galbūt vertinga medinė vila.
Į gyventojų prašymus apsaugoti medinį paveldą paveldosaugininkai sureagavo ir ketina svarstyti, ar statinį įtraukti į saugomų objektų sąrašą.
Pastatą įsigijusios bendrovės „Lietuvis“ vadovas Marijus Olekas tikino, kad nusižengti jokiems įstatymams neketina, o dėl susidariusios situacijos kaltino paveldo sargus. Savo teises kaunietis ketina ginti teismuose.
Ar nepasikartos Perkūno alėjoje nugriauti bandytos vilos istorija? Ir kuo ji gali baigtis?
Pastatą padovanojo miestui
Panemunės bendruomenės narys Gintautas Bukauskas tikino, kad vietiniai gyventojai yra sunerimę dėl Pušų gatvėje esančio 6-uoju numeriu pažymėto dviejų aukštų namo. Medinukas buvo pastatytas 1935 metais. Tai buvo gydykla.
Sovietmečiu pastate veikė moterų konsultacija, vėliau turtą atgavo buvusių savininkų artimieji. Jie gyveno JAV, todėl nusprendė pastatą padovanoti Kauno miestui.
Ne vienus metus pastate buvo įsikūrę Panemunės senelių namai ir pagyvenusių žmonių dienos socialinės globos centras. Statinio savininkė buvo Kauno savivaldybė.
Greta šio pastato gyvenantis kaunietis pasakojo, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai senelių namai buvo uždaryti.
2022 metų vasario pradžioje Kauno savivaldybė paskelbė elektroninį šio pastato ir jį supančio sklypo aukcioną. Pradinė kaina buvo 304 tūkstančiai eurų, pastatas su beveik 35 arų sklypu buvo parduotas už 621 tūkstantį eurų.
Išsigando ir dėl pušų
G.Bukauskas pasakojo, kad netrukus naujieji šeimininkai pradėjo darbus.
„Buvo išimti pastato langai. Tada supratome, kad medinė vila gali būti nugriauta. Todėl kreipėmės į paveldosaugininkus, jog jie imtųsi veiksmų, kad pastatas būtų išsaugotas. Siekiame, kad vila būtų įrašyta į saugomų objektų sąrašą“, – kalbėjo G.Bukauskas.
Greta medinio pastato gyvenantys kauniečiai pasakojo, kad kovo pradžioje vis matydavo, kaip prie namo atvyksta kažkokie žmonės. Jie išsiveždavo įvairų statybinį laužą, plastikinius langus.
Taip pat kauniečiai internete pamatė ir skelbimą, kad šis sklypas parduodamas.
Iš tiesų internete galima rasti skelbimą, kuriame rašoma, kad parduodamas pačiame Panemunės šile esantis autentiškas, unikalus ir analogų neturintis sklypas gamtos apsuptyje.
„34,8 a sklypas yra taisyklingos formos. Jį galima dalinti į 2–3 ar 4 mažesnius sklypus. Sklype ošia šimtametės pušys“, – taip skelbime pristatomas šis turtas.
Už sklypą prašoma 950 tūkstančių eurų. Apie pastatą skelbime neužsimenama, bet atidžiau įsižiūrėjus į nuotraukas jis jose matyti.
Greta medinio namo gyvenantys kauniečiai sakė, kad pamatę, jog namas pradėtas ardyti, ir paskaitę skelbimą išsigando ne tik to, kad galbūt vertingas statinys bus nugriautas, bet ir dėl to, kad bus išpjautos prie pastato augančios pušys.
Leidimo griauti nedavė
Praėjusios savaitės pabaigoje prie medinio namo buvo atvykęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno padalinio vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.
Paveldosaugininkas patikino, kad medinis namas turi tarpukario modernizmo architektūrai būdingų bruožų, todėl jį reikėtų saugoti.
„Pastatas nėra įtrauktas į saugomų objektų sąrašą. Bet mes esame sudarę sąrašą pastatų, kurie turi vertingųjų savybių ir kuriuos galbūt reikėtų saugoti. Kadangi iš pastato jau išmontuoti langai, yra požymių, kad namas gali būti nugriautas.
Savivaldybė leidimo statinį griauti nėra davusi. Dėl šių aplinkybių kreipiausi į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, prašiau, kad pastatas būtų įtrauktas į saugomų objektų sąrašą“, – sakė A.Liakas.
Naujiena savininkui sukėlė šoką
Apie kaimynų nuogąstavimus ir paveldosaugininkų planus sužinojęs bendrovės „Lietuvis“ vadovas M.Olekas sakė patyręs šoką.
Kaunietis verslininkas teigė, kad visada laikėsi įstatymų, nusižengti jiems ir šiuo atveju neketina, bet savo teises ir bendrovės įsigytą turtą gins.
„Pirmiausia pastatas nėra vila. Visuose dokumentuose rašoma, kad tai pastatas-gydykla. Taip pat Kauno savivaldybė prieš skelbdama šio turto aukcioną dar 2021 metų lapkritį kreipėsi į KPD Kauno padalinį, prašė pateikti informaciją, ar šis turtas kaip nors saugomas.
Aš turiu paveldosaugininkų pateiktą atsakymą, kad pastatas-gydykla ir kiti sklype esantys mažesni statiniai nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir nepatenka į kultūros paveldo objektų teritoriją“, – dokumentą rodė M.Olekas.
Verslininkas aiškino, kad rašte nebuvo užsiminta, jog pastatai Pušų gatvėje 6 galėtų būti priskirti prie vertingųjų savybių turinčių statinių, kad statinius galbūt reikėtų pasiūlyti įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Nėra parašyta ir tai, kad buvo pradėta ar artimiausiu metu turėtų būti pradėta įrašymo procedūra, kad galimai yra išlikusios autentiškos vertingos pastato detalės.
Namą ne griauna, o tvarko?
M.Olekas aiškino, kad sužinojusi, jog pastatas nėra vertingas ir saugotinas, jo bendrovė ir įsigijo medinį namą su sklypu.
„Tada dar nebuvo nuspręsta, ką su šiuo turtu darysime. Mes pastatą tiesiog pradėjome tvarkyti, iškuopėme viduje buvusias atliekas.
Langai buvo išmontuoti dėl to, kad jie buvo ne autentiški, plastikiniai. Tai tas pat, jei pakeisčiau namo langus, duris, spynas. Tai nėra pastato griovimas, o jo tvarkymas“, – aiškino verslininkas.
M.Olekas sakė, kad sklypą tikrai bando parduoti.
„Tačiau dabar staiga sužinojau, kad namą norima įtraukti į saugomų objektų sąrašą. Jei taip nutiks, kreipsiuosi į teismą, ginsiu savo bendrovės interesus, nes nei savivaldybė, nei KPD atstovai neinformavo, kad pastatas turi vertingų savybių, atvirkščiai, teigė, jog jis nėra saugomas, o dabar staiga paaiškėjo, kad jis galbūt vertingas“, – piktinosi M.Olekas.
Verslininkas stebėjosi, kad po aukciono vienas pastatų Pušų gatvėje 6 staiga tapo vertingas ir jį skubama įtraukti į Kultūros vertybių registrą kaip galimai turintį vertingų savybių.
„Tai prieštarauja minėtoje KPD Kauno skyriaus pažymoje 2021 metais suformuluotam oficialiam atsakymui.
Tokia situacija yra nenormali teisinėje valstybėje ir gali būti paaiškinama dviem būdais. Pirma, tai su paveldu dirbančių valstybės tarnautojų kompetencijos stygius.
Antra, tai interesų grupių, kurios nepatenkintos aukciono rezultatu, noras tokiomis priemonėmis anuliuoti aukciono rezultatus ir keršyti aukcione juos nugalėjusiam asmeniui“, – teigė M.Olekas.
Vieną vilą liepė atstatyti
Kauniečiai aršiai gynė ir kitą pastatą – Žaliakalnyje, Perkūno alėjoje, esantį 11-uoju numeriu pažymėtą medinį namą. Jo savininkas Artūras Dankovskis tarpukariu pastatytą namą pusiau nugriovė 2020 metų spalio mėnesį.
Statinys registro dokumentuose nurodytas kaip neypatingasis, bet yra saugomoje nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, art deco stiliaus vila yra priskirta 4-osios kultūrinės vertės kategorijos pastatams, turintiems vertingųjų savybių, todėl atitinka kultūros paveldo statinio sąvoką.
Paveldosaugininkai sustabdė pastato griovimo darbus, o teismai A.Dankovskį įpareigojo vilą atstatyti arba sumokėti 80 tūkstančių eurų baudą.
Naują projektą paviešins
Dabar A.Dankovskis su Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriumi jau yra sutaręs, kad vila bus atstatyta. Prie jos planuojama pristatyti nedidelį modernų priestatą.
„Ir anksčiau sakiau, ir dabar kartoju, kad toje vietoje statyti kotedžų, kaip buvo kalbama, neplanavau. Toje vietoje norėjau gyventi pats. Tikiuosi, taip ir nutiks“, – sakė A.Dankovskis.
Kaunietis pasakojo, kad vilos atstatymo ir priestato projektą kuria architektas Gintautas Natkevičius.
„Jo ir Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo pastangomis mums pavyko surasti kompromisą.
Tikiuosi, kad naują projektą pristatysime po 3 ar 4 mėnesių“, – kalbėjo A.Dankovskis.
Paklaustas, ar dabar nesigaili, jog vilą pradėjo griauti ir prireikė nemažai laiko, nervų bei pinigų, kad būtų pasiektas kompromisas, A.Dankovskis sakė, jog tai filosofinis klausimas, į kurį jis dar nėra pasirengęs atsakyti.
Mano, kad galėjo apsieiti ir be teismų
Saulius Rimas. Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Pastatas Pušų gatvėje 6 buvo savivaldybės nuosavybė. 2017 metais buvo parengtas jo rekonstrukcijos projektas, bet vėliau turtą nuspręsta parduoti. Tada KPD atstovai patvirtino, kad jis nėra kaip nors saugomas.
Mano žiniomis, KPD tik šiais metais pradėjo sudarinėti pastatų inventorizacijos sąrašą, į kurį įtraukiami potencialiai vertingi ar vertingų savybių turintys pastatai.
Dabartinis pastato savininkas savivaldybės prašė leidimo jį nugriauti. Leidimas nebuvo išduotas, nes dokumentai buvo parengti netinkamai. Vėliau pasiekė žinia ir apie tai, kad bus svarstoma, ar pastatas vertingas ir ar jį reikia saugoti.
Su šio turto savininku yra tekę bendrauti, jis nėra nusiteikęs piktybiškai. Išimti langai nebuvo autentiški, be to, tebegalioja 2017 metais išduotas leidimas statinį rekonstruoti, todėl negaliu tvirtinti, kad pastatas griaunamas. Griovimu būtų laikomi tokie veiksmai, kai ardomos laikančiosios pastato konstrukcijos.
Verslininkas, įsigijęs šį turtą, norėjo užsidirbti, bet dabar reikėtų laukti, ką apie statinio vertę pasakys ekspertai.
O Perkūno alėjos 11-asis pastatas pagaliau įtrauktas į saugomų objektų sąrašą, nustatytos jo vertingosios savybės.
Pastato savininkas, kaip mes reikalaujame, sutinka, kad būtų atstatytos fasado detalės – bokštas, langų angos ir apvadai, laiptai, stoglangis. Taip pat projektą rengiantis architektas siūlo, kad būtų įrengtos autentiškos verandos. Prieš pastatą pradedant griauti šio namo verandos buvo įstiklintos, bet pagal pirminį projektą buvo numatyta, kad jos bus atviros. Taip pastato architektūra tarsi sutaurinama.
Interjero atkurti nereikalaujame, nes paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, ten buvęs vitražas iš tiesų yra tik stiklas, apklijuotas spalvota plėvele.
Prie atkurto pastato planuojama pastatyti nedidelį priestatą. Jame būtų garažas ir du miegamieji. Priestatas su vila būtų sujungtas uždara galerija. Naujas statinys nuo gatvės matytųsi nedaug.
Kai projektas bus parengtas, jis bus paviešintas, su juo galės susipažinti visuomenė, o vertins ekspertai.
Visa tai galėjo vykti iš pat pradžių, būtų apsieita be teismų. Atsidūrėme ten, nuo ko ši istorija ir prasidėjo.
Gerai, kad pagaliau rengiamos įstatymų pataisos, kurios leis nedelsiant taikyti apsaugą tiems pastatams, kurie yra vertingi, bet juos norima nugriauti.“
Pyksta ir ant savivaldybės atstovų
Svaigedas Stoškus. KPD Kauno skyriaus vedėjas
„Pušų gatvės 6-asis pastatas tikrai nėra saugomas paveldo objektas. Jis yra tik senų pastatų inventorizacijos sąraše, kuris neturi jokios teisinės galios. Jis panašus į tokį sąrašą, kuriame būtų įtraukti apdovanojimų verti ar į juos pretenduoti galintys asmenys.
Kadangi visuomenė sunerimo dėl šio medinio pastato, mūsų specialistas jį įvertino ir kreipėsi į tokį turtą vertinančių ekspertų tarybą. Jie ir spręs, ar šį namą reikėtų saugoti, o gal tam ir nepritars. Šis procesas gali trukti ir mėnesį, ir metus.
Suprantu verslininką, kuris tapo savotišku situacijos įkaitu, bet suprantu ir visuomenę, kuri yra įsiaudrinusi ir jautriai reaguoja į medinių pastatų griovimą.
Bet verslininkas neturėtų kaltinti paveldosaugininkų, kad statinys gali būti paskelbtas saugomu.
Tai tas pat, jei įsigyčiau sklypą, bet archeologai jame rastų vertingų radinių ir toje žemėje man būtų uždrausta ką nors daryti.
Sklypo ir pastato savininkui patarčiau neskubėti imtis veiksmų, palaukti sprendimų. Taip pat pykstu ir ant savivaldybės. Ji galėjo pastatą atnaujinti, parduoti tik dalį sklypo. Tačiau pardavė šį turtą, o dabar sunerimęs ir jo savininkas, ir visuomenė.“
