Slėnyje – dvi aikštelės
Saulės slėnis Sapieginės miške, prie Šilo gatvės, buvo ir liko mėgiamiausia Antakalnyje gyvenančių žmonių poilsio vieta. Ji – gerokai pasikeitė.
Jeigu prieš porą dešimtmečių ties mediniais suolais pirmiausia reikėdavo išgrėbti šunų „palikimą“ ir tik tada ant jų išdėstyti vaikams žaislus, dabar – viskas kitaip. Slėnyje mažiesiems yra įrengtos dvi žaidimų aikštelės, o ir šunų šeimininkai išmoko nebenusukti akių nuo to, ką pritūpę palieka jų augintiniai.
Saulės slėnyje kiaurus metus mamos stumdo vežimėlius, paaugę mažyliai malasi aplink supynes arba kuičiasi smėlyje. Žiemą nuo kalno, per patį slėnio vidurį, jie skraido ant čiuožynių.
Dabar gi tam, kad vaikų žaidimo aikštelėse nebūtų per tamsu, sumanyta įrengti apšvietimą. Tačiau pamatę, ką daro elektros kabelius klojantys statybininkai, Antakalnio gyventojai griebėsi už galvos.
Nepasigedo apšvietimo
„Ne prie širdies mums tokia miško urbanizacija“, – pratarė daugiabutyje prie pat Saulės slėnio gyvenantis Vladas Stankevičius. Šis garbaus amžiaus žmogus – vienas Antakalnio rajono gyventojų, kurio akyse per patį slėnio vidurį, tiesiant aplink Vilnių vedantį pažintinį taką, buvo pritrombuota skaldos.
Dabar gi Vladas, kaip ir Šilo gatvėje gyvenantis Mykolas Sučila abejoja, ar apskritai Saulės slėnyje reikėjo apšvietimo.
Užslinkus tamsai aikštelėse vaikai ir taip nebežaidžia, o taku praeina tik pavieniai žmonės. Be to, šiltuoju metų laiku miško supamoje aikštėje ir taip yra šviesu. Taigi apšvietimo infrastruktūrą labiau darko karštovaizdį, nei duoda naudos.
Išsiaiškino, kas vyksta
M.Sučila – medikas. Anksčiau jis dirbo Santaros klinikose. Taigi jis geba įžvelgti pavojų ten, kur kiti jo nepastebi, šiuo atveju – traumų tikimybę.
„Kasdien einu su šunimi pasivaikščioti – kas rytą traukiu per Sapieginės mišką į Saulės slėnį. Tad kai kovo pradžioje pamačiau į jį atgabentą ekskavatorių, sunerimau.
Ką ketinama daryti slėnyje pirmiausia paklausiau Antakalnio seniūno. O jis tik skėsčiojo rankomis, esą, seniūnija nieko nežino, tad jeigu ten kas nors ir vyks, vadinasi, pagal savivaldybės sumanymą.
Susisiekiau ir su asociacijos „Antakalniečių bendruomenės“ pirmininke. Ji užsiminė, kad kovo viduryje planuojamas bendruomenės susitikimas su savivaldybės atstovais. Galbūt tuomet pavyks tai išsiaiškinti“, – apie tai, kaip žinia apie Saulės slėnio apšvietimo projektą pasiekė šio miesto rajono gyventojus, pasakojo M.Sučila.
Pasak jo, kuriam laikui viskas aprimo. Ir tik šios savaitė pradžioje, kovo 28-ąją, slėnyje ėmė darbuotis ekskavatorius.
Stulpai – pavojus susižeisti
Atrodytų, kad šuo visada atveda šeimininką ten, kur reikia – pamatęs besidarbuojančius žmones M.Sučila ėmė smalsauti, pagal kokį projektą jie rausia griovius.
„Vienas iš darbininkų paaiškino, kad slėnyje turi pastatyti 10 apšvietimo stulpų. O žemę kabeliams nutiesti jie esą kasa taip, kaip liepta.
Ištraukė tas darbininkas popierių – parengtą projektą. Pamatęs jį negalėjau paslėpti nuostabos. Ar projektuotojas į Saulės slėnį pats buvo realiai atvykęs pažiūrėti, kaip viskas atrodys? Ar jis tai darė pagal kažkokį virtualų žemėlapį?“ – stebėjosi Mykolas.
Visa bėda, kad projekte vietos dešimčiai elektros stulpų buvo pažymėtos ant tiesios linijos, nubrėžtos palei slėnio viduriu einantį skalda padengtą taką. Vienos iš dviejų vaikų žaidimų aikštelių apšvietimas nė nebūtų pasiekęs.
„Žiemą slėnyje susirenka minios vaikų. Aikštelės viduryje nėra medžių, ir vaikai nuo kalvų – nuo slėnio viršaus žemyn rogėmis arba čiuočynėmius leidžiasi kosminiu greičiu. O dabar ant judriausio tako sumanyta pastatyti apšvietimo stulpus. Tai – labai nesaugu.
Jeigu projekto tikslas – apšviesti žaidimų aikšteles, tai tegu tie stulpai ir būna prie jų pastatyti“, – svarstė M.Sučila.
Nelaimingų atsitikimų Saulės slėnyje jau būta. Maždaug toje vietoje, kur turėjo iškilti paskutinis stulpas, prieš keletą metų dar riogsojo sunkus, ilgas medinis suolas.
Žiemą jis būdavo apkraunamas maišais, kad tik čiuožinėtojai bei slidinėtojai nesusižalotų. Ir tik tada, kai vienas vaikas atsitrenkęs į suolą susižeidė, slėnio prižiūrėtojai teikėsi jį patraukti į nuošalę.
Taigi M.Sučila nenuleido rankų – susisiekė su darbų vykdytoju, atsakingu už apšvietimo įrengimą.
„Paskambinus jis man ėmė aiškinti, kad apšvietimas yra svarbus visuomenei. Esą, dirbama taip, kaip savivaldybė nurodė. Tuomet jį pakviečiau susitikti slėnyje. Ir parodžiau, kas ir kaip žiemą vyksta. Jis nebesiginčijo, kad poilsiautojų saugumas yra svarbus“, – štai taip apie Saulės slėnio permainas istoriją suguldė M.Sučila.
Praėjusį trečiadienį darbininkai jau buvo baigę kloti kabelį. Griovys, palei pėsčiųjų taką kilęs aukštyn, jau buvo užpiltas žemėmis. Vietoj jo iškastas buvo kitas, kad kabelio atšaka galėtų pasiekti antrąją vaikų žaidimų aikštelę.
Taigi projektas galop buvo pakoreguotas taip, kaip prašė Antakalnio gyventojai.
Apšvitimui – nemenka suma
Bendrovės „Vilniaus apšvietimas“ Personalo ir teisės tarnybos atstovė Emilija Austinaitė paaiškino, kad Saulės slėnyje įmonė įrenginėja būtent vaikų žaidimų aikštelių ir prieigų iki jų apšvietimą.
„Gavę skundą dėl netinkamos atramų vietos nuvykome į objektą. Ir, susitikę su vietos gyventojais, išsiaiškinome, kurios atramos gali žiemą kelti nepatogumų. Rogučių trasoje atramų nebebus iškelta, taigi apšvietimo stulpai netrukdys slidinėjantiems žmonėms“, – paaiškino E.Austinaitė.
Paklausus, kiek „Vilniaus apšvietimui“ prireiks pinigų porai Saulės slėnyje esančių žaidimo aikštelių apšviesti, E.Austinaitė atsakė, kad projektas vykdomas iš įmonės lėšų, numatytų plėtros darbams.
„Kadangi viską atliekame pagal savo darbų planą, tiksli suma bus aiški tik įrengus apšvietimą. O kol kas šioje vietoje takams ir žaidimų aikštelėms apšviesti planuojama skirti apie 18 tūkst. eurų įmonės lėšų“, – sakė E.Austinaitė.
