„Siekiame, kad naujoji architektūra, viešosios erdvės nekartotų sovietinės urbanistikos klaidų, o kurtų gyvybingą, atvirą, saugų ir visiems patrauklų miestą. Tam prieš daugiau nei metus inicijavome kokybiškos architektūros principus, kurių griežtai laikomės patys ir reikliai reikalaujame iš kitų.
Nuo šiol dar platesniam viešų objektų sąrašui rengsime architektūrinius konkursus, taip surasime jiems geriausius architektūrinius sprendimus ir užtikrinsime, kad visuomenės lėšos būtų išleidžiamos tikrai kokybiškiems pastatams ir viešosioms erdvėms. Pirmiausia tai įsipareigojimas sau patiems, o ir daugumai vystytojų bei projektuotojų šis kokybės iššūkis yra tikrai pakeliamas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Naujovės ir papildymai
Nors tam tikras sąrašas rengti architektūrinius konkursus galiojo ir iki šiol, atnaujintame yra naujovių, papildymų.
Nuspręsta, kad naudojant savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšas reikalavimas dalyvauti konkurse bus privalomas, jei administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, transporto ir specialiosios paskirties objektai ar jų priestatai yra didesni nei 2 tūkst. kv. m.
Vyriausiasis miesto architektas, atsižvelgdamas į situaciją (objekto vietą mieste, gretimybes, urbanistinį kontekstą, objekto funkciją ir kt. reikšmingas aplinkybes), spręs ir dėl miesto biudžeto lėšomis finansuojamų objektų iki 2 tūkst. kv. m bendrojo ploto architektūrinių idėjų įvertinimo būtinybės, skelbiant projektų konkursus arba vertinant projektus nepriklausomu ekspertiniu vertinimu.
Siekiama, kad už visuomenės lėšas projektuojami pastatai būtų kuo kokybiškesni, todėl projektuojamiems statiniams reikalavimas rengti architektūrinius konkursus buvo sugriežtintas. Dabar konkurse turės dalyvauti statiniai, kurių plotas nuo 2 tūkst. kv. m (anksčiau buvo tik nuo 3 tūkst. kv. m).
Tokį sprendimą vyriausiasis miesto architektas turės priimti ir dėl viešųjų erdvių – aikščių, skverų, parkų, taip pat viešosiose erdvėse statomų pastatų ir statinių, mažosios architektūros objektų.
Skelbti architektūros konkursą bus privaloma planuojant didesnius nei 1000 kv. m religinės paskirties pastatus.
Skelbti projektų konkursus būtina, kai viršijamas Bendrajame plane nurodomas vyraujantis užstatymo aukštis. Taip bus išvengta neatitinkančios naujos kaimynystės aplinkos konteksto ir neatitinkančių šio laiko standartų plėtros planų.
Sprendimas nebus taikomas projektams, kurie atitinka savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus, ir jei dėl šių projektų gauta teigiama Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos ar Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos vertinimo išvada, konstatuojanti, kad sprendinių kokybė pakankama ir architektūrinis konkursas nereikalingas.
Architektūros konkursų rengimo reikalavimai taikomi ir privačiai planuojamų projektų Vilniuje plėtotojams.
Kaip ir ankstesnėje tvarkoje, lieka nuostata, kad architektūrinės idėjos konkursai turės būti skelbiami planuojant aukštybinius pastatus ir statinius tam tikrais teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.
Skelbti architektūros konkursus, kaip ir anksčiau, privaloma planuojant didesnį nei 5 tūkst. kv. m pastatą Senamiestyje, centrinėje miesto dalyje. Tai taikoma įvairios paskirties – viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, gyvenamosios ar specialiosios – statiniams. Likusioje miesto teritorijoje architektūros konkursus bus privaloma rengti didesniems nei 10 tūkst. kv. m minėtiems statiniams.
