Miškininkai kelsis į Vievį: architektai pasiūlė 12 būstinės idėjų

Pirmadienį Valstybinių miškų urėdija informuoja, jog konkurse pateikti 12 projektinių pasiūlymų.

Architektų pasiūlymus vertins sudaryta komisija, architektūrinio projekto pirkime, kaip įprasta tokiuose konkursuose, numatytos trys prizinės vietos. Laimėtojas, kurio darbas bus pasirinktas, rengs ir techninį darbo projektą.

Į naują centrinę būstinę persikeltų visi centrinės administracijos darbuotojai, šiuo metu įsikūrę Vilniuje ir Kaune – iš viso apie 180 žmonių – ne tik miškininkai, bet ir daug bendrųjų kompetencijų specialistų.

Nauja centrinės administracijos būstinė čia galėtų įsikurti po ketverių metų.

Sklypo teritorija yra gamtinėje aplinkoje, miške. Pastatų tūriais siekiama daryti kuo mažesnę intervenciją į aplinką. Statiniai išdėstyti neapželdintose sklypo vietose. Pietų-šiaurės kryptis išlaikoma vienoje iš komplekso kompozicinių ašių, kuri tęsiasi nuo pagrindinio įvažiavimo į pastato teritoriją, iš Liepų g., šiaurės link. Kita kompozicinė ašis nuo esamo įvažiavimo į sklypą iš Trakų gatvės – administracinio pastato link. Ant šios ašies išdėstomi komplekso statiniai, muziejus, ir, ašies pabaigoje, administracinis pastatas.

Architektūrinė idėja paremta gamtinių formų panaudojimu – kelmo, rąsto įvaizdžiu. Siekiama sukurti paprastos, aiškiai suvokiamos formos pastatų tūrius. Pastatai projektuojami gamtinėje teritorijoje ir gali būti apeinami, matomi iš visų pusių. Perpjauto kelmo koncepcija vystoma visose pastato dalyse, kuriamas vientisas medinis pastato fasadas „rąsto žievė“, patalpų planavime ir interjere atkartojamas medžio šerdies rievių raštas.

Greta Neries regioninio parko esanti Valstybinės Miškų Urėdijos (VMU) teritorija yra natūralios gamtos apsuptyje. Vietovė gali tapti simboliška erdve iškeliant VMU būstinę iš Vilniaus į šią žalią, įmonės veiklos tikslus atspindinčią, teritoriją.

Miško šerdis – urbanistinė koncepcija, kurios epicentre VMU. Tai intervencija į apleistą teritoriją ją renovuojant ir sukuriant joje šerdį – administracijos pastatą. Aplink šį centrą toliau plėtojama bendra sklypo sutvarkymo vizija, projektuojamos naujos funkcijos VMU darbuotojams ir visuomenei: parkas, lankytojų centras, sporto aikštynai. Pasiūlymas artimas įstaigos šūkiui „Mes – miškui, miškas – visiems“ bei atveria teritorijos potencialią Pylimų kaimo gyventojams.

Ieškant rekreacinių ir reprezentacinių erdvių santykio pasirinkta formuoti architektūrą, reaguojančią į kraštovaizdį. Miško proskynoje įsispraudžiami du susikertantys tūriai: pirmas – lygiagrečiai miško, antras – gilyn. Siekiama interjere kurti juntamą ryšį su gamta.

Tūrių susikirtime – trijų aukštų holo erdvė, kurios centre sraigtiniai laiptai apjungia įvairias pastato funkcijas. Laiptai skatina judėjimą, socialių ryšių mezgimąsi. Parenkamos architektūrinės medžiagos ir detalės pabrėžia jungtį tarp pastato vidaus, jo aplinkos ir miško.

Konkurso teritorija suskaidyta į dvi aiškias dalis – miško ir pievos. Miškas yra didžiausia vertybė. Urbanistinė idėja – ne blokuoti miško statiniais ir ne statyti ties miško riba, o, priešingai, medžiais neapaugusioje miško erdvėje „įterpti“ pastatus, kurie susilietų su esamais medžiais.

VMU administracinio pastato architektūrinė idėja – tai į tris skirtingas puses „išsišakojęs“ 2-3 aukštų tūris, įsiterpęs neapaugusioje miško dalyje. Pastatas lengvai privažiuojamas ir prieinamas iš visų pusių. Pastato forma leidžia lengvai išplanuoti patalpas – patekimas į pastatą per centrinį branduolį, iš kurio į tris skirtingas puses lengvai pasiskirsto skir!ngų funkcijų patalpos. Pastato forma leidžia lauke kurti tris atskiras zonas.

Muziejaus pastatas projektuojamas arčiau pagrindinės Trakų g. – gerai pasiekiamas lankytojams, reprezentatyvus. Vieno aukšto minimalistinis pastatas „įsilieja“ miške, savo forma „apkabindamas“ esamus medžius ir lauke kurdamas gražią edukacinę erdvę.

Projekto idėja – ciklas – (lot. cyclus < gr. kyklos – ratas, apsisukimas) t. y. visuma kokių nors reiškinių, procesų, sudarančių uždarą raidos ratą. Projektuojamo administracinio pastato forma – trikampis – vystant idėją, stilizuojamas valstybinių miškų urėdijos logotipe esantis medis.

Tūrinė naujai projektuojamo administracinio pastato išraiška simbolizuoja tiesioginį vystymąsi ir organizmo raidą. Pastato tūris yra trikampės formos su vidiniu kiemeliu, nuolatos tolygiai augantis, besivystantis – tarsi medis. Pastatas pradeda augti žemiausiame taške, tolygiai kildamas, kur aukščiausiame taške užbaigia savo augimo ciklą.

Architektūriniais sprendimais siekiama padėti vystyti ne tik mus supančių miškų ir gyvūnijos, bet ir Pylimų kaime įsikursiančios Valstybinių miškų urėdijos gyvenimą. Siekiama skatinti susidomėjimą jų vykdoma veikla ir atkreipti dėmesį į organizacijos tikslus bei uždavinius.

Projektuojamuose statiniuose išnyksta ribos tarp vidaus ir išorės, praplečiamos erdvės, gamta įleidžiama į vidų. Projekto architektūrinė vizija atspindi augalijos ir gyvūnijos organizmų gyvavimo ciklą ir žmogaus santykį su jais.

VMU pastatas yra stilistiškai susijęs su lankytojų centru ir aikštelėmis lankytojams prieinamoje zonoje. Visi sklype esantys objektai sudaro savotišką „dėlionę“.

VMU būstinė yra didžioji forma iš kurios, „išėmus“ trikampę dalį ir perkėlus ją į kitą vietą, atveriamas vidinis kiemas bei sukuriamas lankytojų centro tūris. Trikampės aikštelės tarp medžių – primena pėdsakų įspaudus miške.

VMU pastato siluetas nuosekliai aukštėja link miško, kurdamas natūraliai kintantį, išraiškingą siluetą.

Pastato tūris, siekiant darnaus santykio su gamtos aplinka, suskaidytas. Bendrosios erdvės pastato viduje menamai prasitęsia į išorę, formuodamos kompozicines pauzes fasaduose ir stoge. Šiose vietose įrengiamos terasos, išėjimai į lauką. Kiekviena trikampio kraštinė turi akcentą – vientiso stiklo dalį, kurioje lyg veidrodyje atsispindi miškas.

Valstybinės miškų urėdijos (VMU) naujoji būstinė ir lankytojų centras projektuojami daugiamečių pušų apsuptyje, nugriovus esamus pastatus atsivėrusiose miško aikštelėse – ERČIOSE. Likusi beveik nepaliesta medyno dalis skiriama rekreacijai bei pažinimui. Nauji pastatai projektuojami taip, kad organiškai papildytų esamą medyną, būtų atpažįstami, kurtų vietos identitetą ir atsispindėtų miškininkystės tradicijas bei vertybes.

VMU centrinė būstinė ir lankytojų centras bus „žaliausias“ visuomeninis pastatų kompleksas Lietuvoje dėl panaudotų medžiagų ir inžinerinių sprendimų iš atsinaujinančių šaltinių – lietuviškos medienos konstrukcijų, geoterminės bei saulės energijos panaudojimo, kurie atitiks aukščiausius energinius efektyvumo reikalavimus, taip pat, dėl tvaraus požiūrio į statybos greitį ir būsimą pastato lankstumą, panaudojant kartotinę ir lanksčią konstrukcinę sistemą. Pastatuose cirkuliuos grynas oras pritekantis pro orlaides languose, kuris užtikrins sveiką mikroklimatą brandaus pušyno apsuptyje.

Siekiant prisidėti prie Vievio identiteto formavimo, kuriama išraiškinga architektūra, kuri kartu su atviru ir demokratišku teritorijos funkciniu zonavimu, bei edukacinę funkciją turinčia aplinkos koncepcija, kuria traukos centrą. Kertinis urbanistinės-architektūrinės idėjos principas – įsilieti į natūralią gamtinę aplinką, supančius miškų masyvus ir tapti jos dalimi. Pastatų tūriai skaidomi į atskirus korpusus, išskleidžiant juos tarsi vėduoklę tarp esamų medžių grupių. Pušyne pabirę administracinių patalpų blokai apjungiami bendrosiomis erdvėmis į vientisą architektūrinę formą, atsišakojančią miško audinyje.

Tūriai pakelti nuo žemės, leidžiant miško paklotei apsupti pastatą, taip išreiškiant pagarbų ir jautrų santykį su supančia gamta. Bendrosios erdvės pastato viduje planuojamos su maksimaliai įstiklintais vidaus ir fasado atitvarais, įleidžiant miško peizažą į pastato vidų, išlaikant betarpišką ryšį tarp vidaus erdvių ir aplinkos.

Skaidrus ir peršviečiamas pirmas administracinio pastato aukštas kuria lengvumo įspūdį, pakabina uždaresnį ir vizualiai sunkesnį antrą pastato aukštą tarp medžių lajų. Lankytojų centro fasado ir tūriniai sprendimai atkartoja didesnį administracinį pastatą, mažesnis pastatas yra tarsi didesniojo fragmentas, tokiu būdų kuriama architektūriškai vientisa užstatymo koncepcija.

Naujai projektuojamas objektas yra pabandymas sukurti minkštai įsiliejanti į gamtinę aplinką kompleksą, bet paraleliai suteikiant jam monumentalumo įvaizdį, siekiant sukurti dalinai vyriausybinio pastato pojūtį.

Šis projektas bando surasti naują supratimą vyriausybinės paskirties pastato įvaizdžio 21 amžiuje, apjungiant savyje tradicinius architektūrinius ruožus vyriausybinių pastatų tipologijos ir šiuolaikinius tvarumo, atvirumo ir bendradarbiavimo tendencijas.

Nagrinėjama teritorija skaidoma į penkias zonas : a) lankytojų zona – arčiausiai pagrindinio įėjimo b) užstatymo zona, parinkta senų pastatų vietoje, išlaikant teritorijos charakterį. C) žalioji zona, kurioje yra brandūs medžiai ir statyba nėra galima. D) laisvalaikio/sporto zona, projektuojama arčiausiai gyvenvietės, bendrai darbuotojų ir gyventojų laisvalaikio ir / ar sporto veiklai. E) žaliųjų išteklių zona, kurioje numatomos atsinaujinančios energijos gamyba – saulės jėgainės ir pan.

Pastatų vieta parenkama griaunamų pastatų vietoje, tūris formuojamas pagal medžius – tokiais būdais siekiamas pastato integralumas gamtinėje aplinkoje, išsaugant kuo daugiau medžių. Pastatai yra pakelti nuo žemės paviršiaus ir formuojamas žalias barjeras, atskiriantis lankytojus ir darbuotojus, tokiu būdu užtikrinamas darbuotojų privatumas.

Pastatų fasadai skaidrūs, suteikiantys galimybę įsileisti gamtą į darbo erdves. Projekte siūlomos modernios ir jaukios darbo vietos, kurios visiems darbuotojams ir lankytojams leistų darbo aplinkoje jaustis tarytum gamtoje bet kuriuo metų laiku.

Valstybinių miškų urėdijos pastatas skaidrus ir modernus. Įkomponuotas miške, tarp medžių, ieškant betarpiško santykio su gamta. Miško takai ir aikštelės įsilieja į pastato holus, bendrąsias erdves, sukurdami darbuotojams ypatingą jausmą.

Miškas, pamiškės pieva ir alėjomis aprėmintas sodas – 3 esminiai VMU teritorijos gamtiniai dėmenys erdviškai formuojami brandžių medžių ir kartu atskleidžiantys pasakojimą apie natūralią bei žmogaus kultūrinamą iš miško išaugusią aplinką.

Projektas formuojamas kaip tvarus miško ir žmonių infrastruktūros santykio modelis institucijai kuri puoselėja atsakingą visuomenės santykį su gamta ir planuoja mišką kaip atsinaujinantį resursą. Teritorija formuojama kaip eksperimentų, edukacijos ir aktyvaus darbo erdvė kurią sudaro miško parkas, lankytojų centras ir VMU administracijos pastatas.

Miškas supantis urėdiją yra platesniu ekosistemų dalis – tiltas suteikiantis galimybę rūšims plisti nepertraukiamai. Tai svarbi jungtis tarp ežero ir šalia esančios Kazokiškių-Kaugonių miškų masyvui ekosistemos.

Stambiagabaritės medienos statyba, eksploatacijai naudojamos tvarios technologijos atitinka šiuolaikinės architektūros kryptis Europos kontekste ir Europos Komisijos siūlomą Miškų saugojimo ir auginimo strategiją. Siekiama maksimaliai išnaudoti ir perdirbti esamas teritorijos medžiagas; taupyti sąnaudas ir naujų medžiagų transportavimo energiją.