Visiems objektams nustatytos vertingosios savybės, vertingųjų savybių pobūdžiai, apibrėžtos teritorijų ribos. Šiame sąraše yra Veliuonos kapinių koplyčia (u. k. 45893), Jurbarko r. sav., Veliuonos mstl., Dariaus ir Girėno g. 29. Koplyčia pastatyta 1844 m. Veliuonos dvaro savininkų Mykolo ir Kristino Zaleskių. Regioninio reikšmingumo lygmens.
Vienas įdomesnių ir žinomesnių objektų, kuriam 2021 m. suteikta apsauga, – vėlyvojo modernizmo architektūros statinys (u. k. 46237), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., A. Vienuolio g. 1, – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 46236), pastatytas 1963 – 1974 m. Projekto autorė – architektė Elena Nijolė Bučiūtė (1930 – 2010). Į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas yra nacionalinio reikšmingumo lygmens.
Įdomesni kultūros paveldo objektai, kuriems suteikta apsauga
Pateikiame sąrašą įdomesnių kultūros paveldo objektų, kuriems pernai suteikta apsauga ir priimtas sprendimas įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Visiems objektams nustatytos vertingosios savybės, vertingųjų savybių pobūdžiai, apibrėžtos teritorijų ribos. Daugiau informacijos apie objektus ir jų nuotraukas galima rasti Kultūros vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/#/) suvedus pateiktus unikalius kodus:
Vilniaus m. Pylimo, Pamėnkalnio gatvių skveras (u. k. 46671), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., P. Cvirkos a. Objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Šiaulių geležinkelio stotis (u. k. 46278), statyta 1871 m., esanti Šiaulių miesto sav., Šiaulių m., Dubijos g. 44. Suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Koplyčia (u. k. 45559), esanti Raseinių rajono sav., Betygalos sen., Pilkalnio k. XIX a. antroje pusėje statytai koplyčiai suteiktas vietinio reikšmingumo lygmuo.
Namas (u. k. 46857), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Čiurlionio g. 15. 1899 – 1900 m. statytam namui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Svečių namas „Hotel Louis Klein“ (u. k. 45891), esantis Pagėgių sav., Natkiškių k., Sodo g. 18. Istorizmo, vokiškos neogotikos stilistikos pastatas statytas 1900 m. L. Klein užsakymu. Objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Tilmansų metalo fabriko darbininkų klubo pastato fasadas ( u. k. 44580), esantis Kauno rajono sav., Kauno m., Kaunakiemio g. 9. Pastatas, XIX a. pb. – XX a. pr. statytas kaip darbininkų valgykla su sale koncertams, vakarams. Vėliau čia veikė „Saulės“ draugijos mokytojų kursai – pirmoji Kaune lietuviška aukštesnio mokslo įstaiga. Objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Andrioniškio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių kompleksas (u. k. 46607), architektas Vaclovas Michnevičius. Objektas, esantis Anykščių rajono sav., Andrioniškio sen., Andrioniškio k., sudarytas iš trijų objektų – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (u. k. 17235), Antkapinio paminklo (u. k. 7674) ir teritorijoje esančios Tvoros ir vartų (46608) – statytas XIX a. pb. – XX a. 4-e dešimtmetyje. Kompleksui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Namas (u. k. 46016), Kauno m., M. Valančiaus g. 19, patenkantis į Kauno senamiesčio teritoriją, stovintis vienoje seniausių miesto gatvių. Spėjama, statytas XVII a. Objektui suteiktas vietinio reikšmingumo lygmuo.
Namas (u. k. 46336), esantis Jurbarko rajono sav., Veliuonos sen., Veliuonos mstl., Gedimino pr. 43 (vietinio reikšmingumo lygmens), patenkantis į istorinę Veliuonos miesto dalį.
Rykantų Švč. Trejybės statinių kompleksas (u. k. 45557), esantis Trakų rajono sav., Lentvario sen., Rykantų k., ir kompleksinė dalis – Varpinė (45558), taip pat patikslinti Rykantų Švč. Trejybės bažnyčios (u. k. 1023) duomenys Kultūros vertybių registre. Kompleksas nacionalinio reikšmingumo lygmens. Bažnyčia statyta XVI a. II pusėje, varpinė – XIX a. I p. Rykantų bažnyčia pasižymi išskirtinai renesansinei architektūrai būdingais bruožais, tačiau joje galima įžvelgti ir gotikinės architektūros elementų.
Rokų plytinės žiedinės krosnies pastatas (u. k. 46304), esantis Kauno rajono sav., Kauno m., J. Borutos g. 23. Tai regioninio reikšmingumo lygmens objektas. Žiedinė krosnis čia pastatyta 1929 m., tačiau plytas Rokuose bernardinų ordino plytinė gamino jau 1603 m, plytinė čia veikė iki XIX a. II p., kuomet caro valdžia uždarė bernardinų vienuolyną.
Registriniu kultūros paveldo objektu tapo ir Rokų plytinės plytų gamybos pastatas (u. k. 46305), esantis Kaune, J. Borutos g. 23. Šis pastatas ir žiedinės krosnies pastatas – išlikę Rokų plytinės objektai, pastatyti iki 1960-1968 m. komplekso rekonstrukcijos. Jiems suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.
Šeduvos užvažiuojamųjų namų pastatas (u. k. 46686), esantis Šeduvos m., Laisvės a. 28, statytas XVIII a. II p., rekonstruotas XIX a. pab.-XX a. pr. Tai vieni iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių XVIII a. užvažiuojamųjų namų architektūros pavyzdžių. Juose apsistodavo iš Kauno į Rygą keliaudavę Hanzos pirkliai. Pastatui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Pastatų kompleksas (u. k. 46698), sudarytas iš namo (46699) ir ūkinio pastato (46700), esantis Vilniuje, Gervėčių g. 9. Regioninio reikšmingumo lygmens kompleksas priklauso Rasų gyvenamųjų namų kolonijai, kurios statybą inicijavo bankininkas, filantropas Juozapas Montvila (1850-1911). Namas Gervėčių g. 9 priklauso vėlesniajam statybos etapui, kai projektus namams pradėjo rengti inžinierius architektas Augustas Kleinas.
Kėdainių geležinkelio tiltas (u. k. 44799), esantis Kėdainių m., J. Biliūno g. Regioninio reikšmingumo lygmens objektas. Tiesiant Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio atšaką nuo Radviliškio iki Kaišiadorių 1871 m. Kėdainiuose per Nevėžį ant mūrinių ramtų buvo pastatytas vienos angos geležinis santvarinis tiltas. Apie 1908 m. geležinkelis buvo pertvarkytas.
Dr. Vinco Kudirkos tiltas (u. k. 45902), esančiam Šakių rajono sav., Kudirkos Naumiesčio m., Tilto g. Regioninio reikšmingumo lygmens objektas pastatytas 1939 m. ir tada pavadintas V. Kudirkos vardu. Šio tilto projekto autorius greičiausiai buvo inžinierius statybininkas Pranas Morkūnas, Lietuvoje pirmasis tiltų statyboje panaudojęs gelžbetonį. Tiltas stovi toje vietoje, kur kadaise stovėjo medinis tiltas per Šešupę ir per kurį vaikščiojo V. Kudirka.
Namas (u. k. 45360), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Stiklių g. 5. Regioninio reikšmingumo lygmens pastatas iškilo dar XVI a. pab., kai valdovas Žygimantas Augustas suteikė Martynui Paleckiui privilegiją – jis turėjo pilnai aprūpinti Vilniaus miestą stiklu, išskyrus Venecijos stiklą. Dešiniajame Neries krante Paleckiai pasistatė stiklo fabriką, o Stiklių gatvėje (dab. Stiklių g., 5) turėjo savo gyvenamą namą, įrengtas krautuves ir sandėlius. Tradicija prekiauti stiklu šioje gatvėje išliko gana ilgai, nes dar ir XIX a. vid. čia tebebuvo stiklo krautuvėlės.
Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų kompleksas (u. k. 44458), esantis Vilniaus m., Vokiečių g. 13A (nacionalinio reikšmingumo lygmuo, inicijuotas skelbti valstybės saugomu). 1573 m., kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statydinti bet kurios konfesijos šventyklas, Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti pirmąją medinę sinagogą.
Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Taigi, naujoji sinagoga turėjo būti pastatyta po 1633 metų. Mikvių pastatas buvo pastatytas 1823 – 1828 m., nugriautas 1955 – 1957 m. Pastaba: Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos į Registrą buvo įrašytos dar 2017 m., praeitais metais tik buvo suformuotas kompleksas, nes kaip atskira kompleksinė dalis buvo įrašyta mikvių pastato liekanos.
Ignalinos NKVD-MGB būstinės pastatų kompleksas (u. k. 45552), sudarytas iš raštinės, areštinės ir kalėjimo pastatų, esantis Ignalinos sav., Ignalinos m., Laisvės g., veikė 1944 – 1953 m. Kompleksui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Druskininkų sanatorijos „Pušynas“ pastatas (u. k. 46622), esantis Druskininkų sav., Druskininkų m., Taikos g. 6. Regioninio reikšmingumo lygmens objekto fasadų architektūrinis sprendimas – vėlyvojo sovietinio modernizmo. Projekto autoriai architektai Romualdas ir Aušra Šilinskai. Suprojektuotas 1978 m., atidarytas 1982 m. Dėl šio pastato vyksta teismai, savininkai ginčija įrašymą.
Gudų tiltas (u. k. 46303), Pagėgių rajono sav., Pagėgių sen., Gudų k., pastatytas XIX a. 9 deš. Regioninio reikšmingumo lygmens. Tiltas atsirado kartu su naujuoju plentu, ėjusiu nuo tarptautinio plento Tilžė-Mikytai-Tauragė-Ryga per Gudus. Tai lėmė patogesnį susisiekimą su Tilže. Objektas regioninio reikšmingumo lygmens.
Gudų tiltas II (u. k. 46982), esantis Pagėgių sav., Pagėgių sen., Gudų k., pastatytas XIX a. 10 deš. Vykdant transporto infrastuktūros pertvarką, iš metalo konstrukcijų, plytų bei tašytų, skaldytų akmenų per Vilką, Juodupę, Eisravą ir mažesnius upelius bei kanalus buvo pastatyta 12 tiltų, sudariusių vientisą grandinę. 10 tiltų iš jų išliko. Objektas regioninio reikšmingumo lygmens.
Eisraviškių tiltas (u. k. 46983), esantis Pagėgių sav., Pagėgių sen., Eisraviškių k. (regioninio reikšmingumo lygmens). Tiltas, įrengtas Eisraviškių kaime valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Pagėgiai-Gudai-Sartininkai, priklausė tai pačiau tiltų grandinei, kaip ir Gudų tiltas II.
Vydutaičių tiltas (u. k. 46984), esančiam Pagėgių sav., Pagėgių sen., Vydutaičių k. Nuo tarptautinio plento Tilžė-Mikytai-Tauragė-Ryga per Gudus ir Natkiškius buvo nutiestas naujas plentas iki Žemaitijos pasienio ties Sartininkais. Šis tiltas priklauso tai pačiai tiltų grandinei, kaip ir anksčiau minėti tiltai. Objektas regioninio reikšmingumo lygmens.
Pastatas (u. k. 45438), Rotušės a. 11, Kauno m., Kauno m. sav. Pastatas su modrernizmo ir neobaroko bruožais, pastatytas XIX a., nuomojamas Šv. Kazimiero ir Dievo Motinos globos draugijoms, 1931 m. rekonstruotas (rekonstrukcijos projekto autorius E. A. Frykas dernizmas su neobaroko bruožais
Veliuonos kapinių koplyčia (u. k. 45893), Jurbarko r. sav.,Veliuonos mstl., Dariaus ir Girėno g. 29. Koplyčia pastatyta 1844 m. Veliuonos dvaro savininkų Mykolo ir Kristino Zaleskių. Regioninio reikšmingumo lygmens.
Pastatas (u. k. 45033), Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., A. Kurpių g. 9. Regioninio reikšmingumo lygmens. Į Klaipėdos senamiesčio teritoriją patenkantis pastatas statytas 1909 m.
Ignalinos kultūros centro sienų tapyba–grafitas „Gamtos pasaulyje“ (u. k. 46284), Ignalinos r. sav., Ignalinos sen., Ignalinos m., Ateities g. 43. Regioninio reikšmingumo lygmens. 1975 m. sukurtas dailininkų Romo Dalinkevičiaus (1950-2001) ir Nijolės Vilutytės (1947).
Pastatas (u. k. 46647), Ukmergės r. sav., Ukmergės m., Kęstučio a. 5. Vietinio reikšmingumo lygmens. Pastatas statytas apie 1838 m. Statybą finansavo, vienas iš turtingiausių to laikmečio Ukmergės miesto, pirklys – M. Korablikovas. Tarpukariu šiame pastate buvo įkurta Karininkų ramovė.
Juodžių kaimo koplytstulpis (u. k. 46473), Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio sen., Juodžių k., Piliakalnio g. Regioninio reikšmingumo lygmens. Statytas 1886 m., autorius -– akmeninių paminklų meistras Bonifacas Norvaiša.
Viekšnių Šv. Sergejaus Radonežiečio cerkvė (u. k. 46606), Mažeikių r. sav., Viekšnių sen., Viekšnių mstl., Vytauto g. 1. Regioninio reikšmingumo lygmens. Statyta 1875 m. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergejaus Radonežiečio vardas. Į Viekšnius ir jų apylinkes rusakalbiai stačiatikiai pradėjo keltis po 1863 m. sukilimo.
Rumšiškių kultūros centro keraminis pano „Šventė tėviškės muziejuje“ (u. k. 44537), Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Rumšiškių mstl., Rumšos g. 37, Regioninio reikšmingumo lygmens. Dailininkės keramikės Audronės Skarbaliūtės sukurtas 1989 m.
Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos namai (u. k. 46573), Kauno m. sav., Kauno m., Laisvės al. 34. Nacionalinio reikšmingumo lygmens. Pastatyti XIX a. II p., rekonstruoti 1928 m., rekonstrukcijos aut. architektai Antanas Jokimas ir Vladimiras Dubeneckis.
Mažeikių Politechnikos mokyklos sgrafitas „Mokslas“ (46847), Mažeikių r. sav., Mažeikių m., Ventos g. 18. Regioninio reikšmingumo lygmens. 1986 m. sukurto darbo autorius – dailininkas Jonas Želkauskas, padėjėjas išpildytojas – Antanas Lukšas.
Prekybininkų Volpertų namas (u.k. 46666), Telšių r. sav., Telšių m., Respubliko g. 33. Vietinio reikšmingumo lygmens pastatas statytas apie 1909-1910 m., rekonstruotas apie 1954 ir 2001 m.
Daugiau informacijos apie objektus ir jų nuotraukas galima rasti Kultūros vertybių registre.
