Trečiadienį tokį sprendimą priėmė Vyriausybė.
Anot Kultūros ministerijos teikimo, šis pagal architekto H. Šedės projektą 1893 metais pastatytas neogotikinio stiliaus pašto pastatų kompleksas yra išskirtinis architektūros pavyzdys.
„Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksas yra išskirtinis ne tik Klaipėdos miesto architektūros šedevras, bet ir visos Lietuvos architektūrai svarbus objektas“, – teigiama kultūros ministro Simono Kairio teikime Vyriausybei.
Anot jo, pakeitus pastato statusą jis galėtų tikėtis prioritetinio dėmesio, sprendžiant tvarkybos darbų finansavimo klausimą.
„Šio objekto būklė reikalauja neatidėliotinų investicijų“, – tvirtino ministras.
Šiuo metu pastatą valdo Lietuvos paštas, tačiau jis realiai nenaudojamas.
Tiek Klaipėdos, tiek Kauno centrinių paštų pastatus Kultūros ministerija ketina išpirkti iš Lietuvos pašto, kad galėtų juos pritaikyti visuomenės poreikiams.
Pernai parengtos galimybių studijos dėl tolesnės šių pastatų veiklos.
Klaipėdos pašto rūmuose, galimybių studijos rengėjų siūlymu, būtų galima įkurti garsaus astronomo Fridricho Vilhelmo Argelanderio menų ir mokslo centrą, kitos numatytos alternatyvos – menininkų rezidencijos arba komunikacijos centras.
Šis centras pristatytų pašto kaip svarbaus navigacinio ir technologinio objekto idėją, drauge supažindindamas su garsaus astronomo asmenybe. Centre būtų pristatomos įvairios technologijos, jungtųsi menas ir mokslas, istorija bei modernumas.
Viliamasi, kad šiame centre lankytųsi moksleiviai ir studentai, jis pritrauktų menininkus ir mokslininkus, taip pat miesto gyventojus ir svečius.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
